Apokalipsės laikrodis įjungtas. Europa gali pasidengti ledu jau po 2 metų. Scenarijus „95 % tikras“ (8)
Mokslininkai perspėja, kad netrukus Holivudo blokbasterio „Diena po rytojaus“ siužetas gali tapti realybe, o Europoje prasidės naujas ledynmetis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Holivudo filme „Diena po rytojaus“ vandenynų sroves visoje planetoje sustabdo visuotinis atšilimas, todėl Žemėje prasideda naujas ledynmetis. Iš pradžių filmas galėjo būti mokslinė fantastika, tačiau dabar mokslininkai teigia, kad jis pranašiškas gali pasirodyti daug anksčiau, nei manėme, rašo „Daily Mail“.
Naujas Kopenhagos universiteto (Danija) mokslininkų tyrimas įspėja, kad Golfo srovę varanti Atlanto vandenyno srovė nuo 2025 metų gali bet kada žlugti – dėl to kalta klimato kaita. Atkreipkite dėmesį, kad ši srovė oficialiai žinoma kaip Atlanto meridioninė apvertimo cirkuliacija (AMOC) ir yra varomoji jėga, atnešanti šiltą vandenį iš Meksikos įlankos į JK. Ji taip pat atsakingas už švelnias žiemas Vakarų Europoje.
Tačiau dabar mokslininkai įsitikinę, kad ji sugrius, o pasekmės planetai bus pražūtingos. Tyrimo rezultatai rodo, kad dėl Golfo srovės žlugimo Europa pasiners į gilų šaltį, o daugumoje Afrikos, Karibų jūros ir Pietų Amerikos šalių, tokių kaip Kolumbija, Peru ir Bolivija, temperatūra stipriai kils.
Tyrimo autoriai tikina, kad tai gali nutikti bet kada nuo 2025 m. Tuo pačiu metu mokslininkai mano, kad iki amžiaus pabaigos toks scenarijus bus „95 % tikras“, jei dabartinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis išliks toks pat. Tyrimo rezultatai rodo, kad nesiimant jokių reikšmingų veiksmų tai įvyks jau 2057 m. Tačiau yra tikimybė, kad griūtis gali įvykti gerokai anksčiau – po dvejų metų.
Pasak Kopenhagos universiteto Nielso Bohro instituto profesoriaus Peterio Ditlewskio, vandenynų srovės yra gyvybiškai svarbios mūsų planetos klimatui, nes jos yra atsakingos už šilumos, šalčio ir kritulių perskirstymą tarp tropikų ir šiauriausių Atlanto vandenyno regiono dalių.
Ditlewskis pažymi, kad AMOC žlugimas neišvengiamai sukels šaltį Europoje. Pasaulinio atšilimo aplinkoje tai gali atrodyti ne taip reikšminga, tačiau profesorius mano, kad šis žlugimas prisidės prie padidėjusio atšilimo tropikuose, kur kylant temperatūrai išgyventi bus daug sunkiau.
Tyrimui mokslininkai naudojo vandenynų temperatūros duomenis iš pastarųjų 150 metų ir sujungė juos su naujoviškomis naujomis statistinėmis priemonėmis. Dėl to jie padarė tokias išvadas. Tyrimo autoriai mano, kad tokia dramatiška prognozė pabrėžia ankstyvo pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo svarbą.
Kartu šio tyrimo rezultatai prieštarauja JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitai, kurioje teigiama, kad toks AMOC pokytis šiame amžiuje mažai tikėtinas.
Atkreipkite dėmesį, kad Danijos mokslininkų prognozės yra pagrįstos ankstyvo įspėjimo signalų, kuriuos duoda vandenyno srovės, kai jos tampa nestabilios, stebėjimu. Apie tai anksčiau pranešė mokslininkai iš viso pasaulio, tačiau tik dabar statistinių metodų tobulinimas leido tiksliai numatyti, kada ši kolapsas įvyks.
Pasak tyrimo bendraautorės profesorės Susannos Ditlevsen iš Kopenhagos universiteto, ji ir jos kolegos išanalizavo duomenis apie jūros paviršiaus temperatūrą viename Šiaurės Atlanto regione nuo 1870 m. iki šių dienų. Stebėjimai rodo, kad AMOC išliko gana stabilus iki 1800-ųjų, kol srovė sumažėjo pasibaigus vadinamajam „mažajam ledynmečiui“ 1850 m. Dėl to temperatūra nukrito taip žemai, kad Temzės upė visiškai užšalo. Tyrėjai taip pat teigia, kad paskutinis visiškas AMOC „išjungimas“ įvyko paskutinio ledynmečio pabaigoje, maždaug prieš 12 000 metų, kai temperatūra Vakarų Europoje nukrito rekordiškai daug – 10 °C.
