Milžiniški kosminiai objektai Žemės gelmėse. Beprotiška, kas slypi po Afrika (Video) ()
Tyrėjai šiame regione atrado dvi didžiules struktūras ir dabar bando išsiaiškinti, kas jos yra iš tikrųjų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nėra tiesioginio būdo žvilgtelėti į Žemės gelmes ir nuodugniai ištirti pačią mūsų planetos širdį nepralaužiant šimtų kilometrų uolienų. Giliausio gręžinio, kurį žmonijai kada nors pavyko išgręžti, meiliai pravardžiuojamo „įėjimu į pragarą“, gylis siekia „tik“ 12 263 metrus. Deja, tai dar per toli iki Žemės plutos proveržio žemesniuose sluoksniuose, rašo „IFLScience“.
Tačiau mokslininkai, naudodami seisminę tomografiją, gana efektyviai išmoko žiūrėti po žemės paviršiumi. Taigi po Afrika ir Ramiuoju vandenynu, žemiausioje Žemės mantijos dalyje, aplink Žemės šerdį, aptikti du milžiniški gniužulai, kurie sudaro nuo 3 iki 9 % mūsų planetos tūrio.
Mokslininkai naudoja žemės drebėjimus, kad sukurtų Žemės vidaus žemėlapius. Kadangi uolienos ir skysčiai mūsų planetoje yra skirtingo tankio, energijos bangos jais sklinda skirtingu greičiu. Tai leidžia geologams tiksliai suprasti, per kokią medžiagą šios bangos keliauja.
Naudodami šį metodą, mokslininkai atrado dvi dideles ir keistas struktūras, žinomas kaip didelės mažo šlyties greičio provincijos (LLSVP). Mokslininkai šias sritis dažniausiai vadina gniužulais, nes juose bangos juda lėčiau nei per aplinkinę apatinę mantiją. Dabar mokslininkai mano, kad po Afrika yra paslėpta struktūra, žinoma kaip „Tuzo“: jos aukštis yra apie 800 kilometrų, o tai prilygsta maždaug 90 Everesto viršūnių.
Kas tiksliai yra šios struktūros? Deja, mokslininkai vis dar negali tiksliai atsakyti, tačiau turi keletą idėjų. Remdamiesi tuo, kad objektai yra tankesni nei juos supanti mantija, mokslininkai daro prielaidą, kad jie sudaryti iš kitos medžiagos, nors negali tiksliai pasakyti, kurios.
Pagrindinė tyrėjų hipotezė yra ta, kad LLSVP yra vandenyno plutos krūvos, kurios per milijardus metų paniro ir susikaupė. Tačiau yra ir kita teorija, kuri yra daug beprotiškesnė: manoma, kad šie didžiuliai gniužulai gali būti kitos senovės planetos likučiai.
Tai planeta Tėja (Theia) – hipotetinė Marso dydžio planeta, kuri susidūrė su Žeme maždaug prieš 4,5 milijardo metų ir išmetė pakankamai uolienų, kad susidarytų Mėnulis. Kai kurie tyrinėtojai kelia hipotezę, kad po Afrika rastos struktūros iš tikrųjų yra pačios Tėjos dalys – tankesnė protoplanetos mantija, kuri susidūrimo metu susimaišė su Žemės mantija.
Kad ir kaip neįtikinamai atrodytų ši teorija, 2021 metais mokslininkai sumodeliavo tokį scenarijų ir išsiaiškino, kad Tėjos mantija iš tiesų galėtų išlikti, jei būtų tik 1,5–3,5 % tankesnė už Žemės.
