„Dingęs miestas“ Atlanto vandenyne. Jis nepanašus į nieką kitą Žemėje (Foto, Video) ()
Į vakarus nuo Vidurio Atlanto kalnagūbrio yra ypatinga teritorija, susidedanti iš aukštų „bokštų“, kuriuose verda gyvenimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugiau nei 700 metrų gylyje netoli Vidurio Atlanto kalnagūbrio Atlanto vandenyne yra nuostabus reljefas, susidedantis iš sienų ir kolonų. Kai kurie monolitai čia siekia 60 metrų aukštį.
Mokslininkai šią vietovę pavadino „Prarastojo miesto hidroterminiu lauku“, kuriame gyvena daug įvairių gyvų būtybių. Hidroterminės versmės išsibarsčiusios 500 kvadratinių metrų plote, yra ilgiausiai išsilaikiusi hidroterminė buveinė įvairioms gyvoms būtybėms iš visų žinomų panašių struktūrų Žemės vandenynuose. Nieko panašaus planetoje nėra, rašo „ScienceAlert“.
„Prarastasis miestas“ pirmą kartą buvo atrastas mokslininkų prieš 23 metus ir vyksta intensyvūs tyrimai, kur galima rasti pačių įvairiausių organizmų, nors deguonies čia nėra.
The Time has come to protect Lost City Hydrothermal Field: https://t.co/REmwC3qugf #WorldHeritage #HighSeasHeritage pic.twitter.com/bzA0Su5JD0
— Fanny Douvere (@Fdouvere) August 12, 2016
Mokslininkai mano, kad apie 120 000 metų iš Žemės mantijos išsiskyrė metanas, vandenilis ir kitos dujos, kurios reagavo su jūros vandeniu. Hidroterminių šaltinių žiotyse mokslininkai aptiko mikroorganizmų kolonijų, galinčių gyventi be deguonies, o angliavandeniliai jiems tarnauja kaip maistas.
Nors dujos vis dar trykšta iš hidroterminių angų, kurių temperatūra siekia beveik 40 laipsnių Celsijaus, „Prarastasis miestas“ taip pat yra vėžiagyvių namai, o kai kada galima pamatyti kurių kitų didesnių jūros gyvių, nors ir retai.
Discovered by scientists in 2000, more than 700 meters (2,300 feet) beneath the surface, the Lost City Hydrothermal Field is the longest-lived venting environment known in the ocean. Nothing else like it has ever been found.
— Mary Seymour (@Pisces178399384) March 13, 2023
Isn't she beautiful? pic.twitter.com/UFUMWF0uvF
Nors ši buveinė laikoma labai ekstremalia, mokslininkai nustatė, kad čia klesti gyvybė. Galbūt panašių hidroterminių laukų yra ir kitose Atlanto vandenyno vietose, o gal ir kituose planetos vandenynuose, tačiau „Prarastasis miestas“ – vienintelė tokia vieta, kurioje verda gyvybė.
Šiuo metu manoma, kad angliavandeniliai čia atsirado ne dėl anglies dioksido iš Žemės atmosferos ar saulės spindulių, o dėl cheminių reakcijų vandenyno dugne. Angliavandeniliai yra vienas iš komponentų, būtinų gyvybei atsirasti, todėl kai kurie mokslininkai mano, kad gyvybė mūsų planetoje atsirado hidroterminiuose šaltiniuose.
This is the Lost City, a towering ecosystem in the middle of the North Atlantic. It’s completely unique, with life found nowhere else on Earth. And if someone wanted to destroy it? There’s nothing you could do about it. No laws. No consequences. Welcome to the High Seas... pic.twitter.com/mdG5wOsr5h
— High Seas Science (@RebeccaRHelm) August 22, 2022
Todėl tokia mikrobų gyvybė gali egzistuoti, pavyzdžiui, Saturno mėnulyje Encelade ir Jupiterio mėnulyje Europoje, būtent hidroterminiuose šaltiniuose vandenynų dugne. Manoma, kad po lediniu šių palydovų paviršiumi yra didžiuliai skysto vandens vandenynai.
„Prarastojo miesto“ ekosistema nepriklauso nuo magmos šilumos, kaip, pavyzdžiui, vulkaniniuose povandeniniuose šaltiniuose. Pastarieji sukuria daugiausia mineralų, kuriuose gausu geležies ir sieros, o „Prarastojo miesto“ šaltiniai gamina 100 kartų daugiau vandenilio ir metano. Tuo pačiu metu vietinės hidroterminės versmės yra daug didesnės ir rodo savo aktyvumą ilgesnį laiką.
