Mokslininkai nustatė, kas saugo Didžiąją kinų sieną nuo erozijos ()
Tai paaiškina, kodėl daugelis įtvirtinimų, esančių labiausiai apleistuose Kinijos regionuose, jau sugriuvo, o kitos sienos dalys išliko iki šių dienų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos restauratoriai ir biologai išsiaiškino, kad daugumos išlikusių Didžiosios kinų sienos dalių paviršiuje esančios samanos ir bakterijos apsaugo ją nuo erozijos, kurią sukelia vanduo, vėjas ir įvairūs gamtos veiksniai, kurie sunaikino šiek tiek mažiau nei pusę įtvirtinimų per pastaruosius 100 metų.
Mokslininkų išvados buvo paskelbtos žurnalo „Science Advances“ straipsnyje.
„Mes nustatėme, kad melsvabakterės ir samanos dengia apie 67 % mūsų tirtų Didžiosios kinų sienos vietų. Vėlesnė šių sričių analizė parodė, kad ši bakterijų ir samanų pluta padidina sienos mechaninį stabilumą <...> ir sumažina jos naikinimo greitį, veikiant įvairių formų erozijai“, – rašoma tyrime.
Tokią išvadą padarė restauratorių ir biologų grupė, vadovaujama Kinijos žemės ūkio universiteto (Pekinas) profesoriaus Bo Xiao, tirdamas 600 kilometrų Didžiosios kinų sienos atkarpos būklę.
Mokslininkai surinko sienų medžiagos pavyzdžius iš aštuonių skirtingų vietų šiaurės Kinijos regione ir ištyrė jų savybes. Norėdami tai padaryti, mokslininkai išmatavo molio, suspausto dirvožemio, sudarančio didžiausio karinio įtvirtinimo Žemėje sienas, poringumą, taip pat išmatavo, kaip šios medžiagos mėginiai atsparūs mechaniniam poveikiui, ir stebėjo vandens poveikį šiems mėginiams.
Palyginę šiuos duomenis, tyrėjai nustatė, kad sienos yra geresnės būklės, kai jos yra padengtos samanomis ir įvairiomis bakterijomis. Jei tokių biomedžiagų būtų ant visų įtvirtinimų, jie būtų daug stabilesni ir geriau atlaikytų įvairias vandens ir vėjo erozijas nei sienų atkarpos be samanų ir bakterijų.
Mokslininkai nustatė, kad apsauginis bakterijų ir samanų poveikis išnyko esant labai mažam kritulių kiekiui. Tai paaiškina, kodėl daugelis įtvirtinimų, esančių labiausiai apleistuose Kinijos regionuose, jau sugriuvo, o kitos sienos dalys išliko iki šių dienų.
