Šlykšti vieta vandenyne. Ši jūra išgyvena blogiausius laikus istorijoje. Kas darosi  ()

Tyrėjai nustatė, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius ši jūrų zona patyrė neįtikėtinų pokyčių.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Sargaso jūra yra Atlanto vandenyne, tačiau šiandien ji išgyvena blogiausius laikus: mokslininkai atrado kad per pastaruosius 40 metų ji tapo 30 % rūgštesne, 1 laipsniu šiltesne ir su mažesniu deguonies kiekiu, rašo „Live Science“.

Negana to, naujojo tyrimo rezultatai rodo, kad nuo 1954 m., kai buvo atlikti matavimai, Sargaso jūra prie Bermudų tapo šiltesnė, rūgštesnė ir sūresnė nei bet kada matavimų istorijoje. Dabar mokslininkai mano, kad dėl visko kalta klimato kaita, kuri planetą užklupo dėl žmogaus veiklos.

Tuo pačiu metu labiausiai nerimą kelia tai, kad šių reikšmingų pokyčių Sargaso jūroje poveikis gali turėti toli siekiančių pasekmių. Šis atradimas buvo atliktas tiriant dešimtmečius trukusius Bermudų Atlanto laiko serijos tyrimo (BATS) duomenis. Tiesą sakant, tai yra ilgiausias pasaulyje okeanografinių savybių rekordas, apimantis giliavandenius matavimus Atlanto vandenyne prie Bermudų.

Tyrėjai baiminasi, kad šie klimato pokyčiai gali paveikti visas Žemės vandenynų sistemas, nes vanduo pasiskirsto visame pasaulio vandenyne. Tyrimo rezultatai rodo, kad Sargaso jūra ne tik darosi rūgštesnė ir sūresnė, bet ir netenka deguonies – 7 % per pastaruosius 40 metų.

 

Pasak tyrimo pagrindinio autoriaus Nicholaso ​​Bateso, Arizonos valstijos universiteto Bermudų okeanologijos instituto okeanografijos chemiko, jis ir jo kolegos taip pat pastebėjo, kad ši vandenyno dalis pasiekė savo temperatūros rekordą per pastaruosius 40 metų, o galbūt ir daugiau.

Rezultatai taip pat rodo, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius Sargaso jūros rūgštingumas padidėjo 30–40 %. Dėl iškastinio kuro deginimo atmosferoje padidėjus anglies dioksido kiekiui, anglies dioksidas ištirpsta vandenyne. Tai gali padidinti jo rūgštingumą, nes ištirpusios dujos virsta anglies rūgštimi, taip pat karbonatais ir vandenilio jonais.

 

Batesas taip pat pažymi, kad Žemę ištikusi klimato krizė gali turėti didžiausią poveikį planetai. Paprasčiau tariant, jei sušildysite planetą ir pakeisite šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje, pasikeis ir pasaulinis vandens ciklas Žemės klimato sistemoje. Dėl to šie pokyčiai gali turėti įtakos jūrų gyvybei, taip pat visai planetos gyvybei.

Batesas pabrėžė, kad klimato kaita gali skirtingai paveikti kitas vandenynų sistemas, o kokį poveikį pastebėti pokyčiai turės vietinei Sargaso jūros ir apskritai vandenyno ekosistemai, vis dar neaišku.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(14)
(5)
(9)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()