Ganoje sparčiai plečiasi neteisėti neveikiančių kompiuterių kapai

dar po keliasdesimt metu, bus galima siukslyno vietoj atidaryt sunkiuju ir retuju metalu kasykla

Tai jau tikrai, kad turi būti įvesti įstatymai įsakantys kompiuterinės technikos gamintojams, pagal jų pagaminamos produkcijos kiekį, atitinkamai utilizuoti tokį patį kiekį nenaudojamų kompiuterinių atliekų. O tokia atseit "labdara", kaip kad matome straipsnio nuotraukose , turi būti griežtai tikrinama, dėl jų galimybių būti dar kadanors panaudotais pagal paskirtį.

O jei labai smulkiai sumali tokią techniką, tai neymanoma su kokiais magnetais, tirpalais ar dar kuo išrūšiuoti tų metalų, stiklo, plastmasių?

Tokia technika manau ne malama, o lydoma Lietuvoje toks "mėšlas" yra superkamas perdirbimui. [papildyta] Truputį pasiskaitinėjau, tai iš rastų šaltinių štai ką sužinojau: * pirmiausia yra atskiriami visi korpusai (metalas, plastmasė, stiklas). Tokia produkcija gali būti iš kart vežama perdirbti; * likusi medžiaga (pvz. elektriniai grandynai) dar kartais papildomai rankiniu būdų apdorojami (atskiriant stambesnes ar brangesnes (naudotinas) dalis, pvz transformatorius); * paskui viskas sumalama ir separuojama. Čia sudėtingas procesas su labai nedideliu naudingumo koeficientu; * kartais "sunkesnis šlamštas" keliauja į lydimo krosnį. Kaip supratau, gali būti surinkinėjamos dujos. Gal dar pagal tankį lydinys susisluoksniuoja į naudingą ir nenaudingą. Ieškoma naujų būdų tokiai technikai perdirbti. Tad jei kas neturit ką veikti ir turit didelį entuziazmą, galit pabandyti kažką sukurti - o gal pavyks

Taigi gamintojai taip ir "utilizuoja" tą techniką - išsiunčia į Ganą.

Kapi ir visais laikais LABDARA didiziausias ir pelningiausias neapmokestinamas verslas.

kaip is mamku isgauti auksa jai kam idomu http://www.tomshardware.com/picturestor ... istry.html

Perziurejau ta visa procesa ir man atrodo kad toks mazas isgaunamas aukso kiekis nepadengia visu islaidu chemichalams.

Tai jei būtum ne tik žiūrėjęs, o ir skaitęs, tai nereikėtų to rašyti Economically speaking, is it worth all the trouble? Definitely not. The process is only viable if it’s done on an industrial scale. The little ball of gold we recovered is only worth two or three dollars at current prices. And in fact, companies that recover the gold from old computers use other techniques and chemicals that are even more dangerous. But it’s still interesting and fun to know that it’s technically possible to recover gold from motherboards using a homemade process.

Jie parodė, kad sąvartyne ir aplinkiniuose rajonuose esančių nuodingų cheminių medžiagų lygis šimtąkart didesnis nei nustatyta leistina riba. Tai įrodo, jog Ganos gyventojai gyvena radioaktyvioje aplinkoje. Tai rodo užterštumo, o ne radiacijos lygį.

Labai liūdna tokį straipsnį skaityt.. Atrodo rūšiuoji, mažiau mėtai, kas reikia ir kur reikia priduodi, o čia kažkokie *** *** *** kaip ir nubraukia tai ką stengiesi daryt...

O tu ruosiesi pirkdamas kompiuteri moketi vos ne antra dali kainos uz jo utilizavima? Tokios salies imones iskart bankrutuotu del praktiskai dingusios konkurencijos.

Siaip tai is tikruju mala viska is eiles. Per konverejeri po to su galingai magnetais atskiria ivairius metalus. Likusias dalis pila i kruvas. Plastmases siaip stambios neveza ir niek neperka, ji turi butu gerai sumalta. Tada galima ja parduoti kaip antrine zaliava. Kas idomiausia, tai dabar metalistai ypatingai suaktyveje. Iesko aukso, kaip pasiute tose kompu motinuose. Be to, senu kompu motinos bei kontaktai budavo auksuojami neribotai ir neatsizvelgiant i pasidengusi stori. Ir tikrai labai skiriasi nuo dabartiniu motinu ploksciu ir ne tik. Be to, dar vienas debilizmas straipsnyje paminetas, jog atiduodama technika tipo skatinamas informacinis progresas, kai neturintis elektros afrikieciai kazin kur junks tuos kompus... Tokiais tempais zmonijai resursai greitai baigsis. Max 30 metu ir metalu kainos bus nerealios.