Prieš keliasdešimt metų jos pasirodė kelyje ir siekė 46 metrų ilgį, tačiau šiandien jau užima 13 kilometrų.

Pirmą kartą paslaptingos juodos gleivės pasirodė 1986 m. judriame greitkelyje, jungiančiame oro uostą ir Venesuelos sostinę Karakasą. Vietiniai jas iškart praminė La Mancha Negra arba Juodąja dėme. Iš pradžių Juodoji dėmė užėmė apie 46 m ilgį, tačiau laikui bėgant ji pasiekė neįtikėtinus matmenis – gleivės, vietomis iki 2,5 cm storio, apėmė 13 kilometrų greitkelio, rašo „IFLScience“.

Dėl atsiradusių juodų gleivių judrus greitkelis tiesiogine to žodžio prasme virto mirties spąstais vairuotojams – statistika rodo, kad bandydami įveikti šią kliūtį iš viso žuvo 1800 žmonių. Vietos valdžia pastebi, kad kai kuriose vietose gleivių sluoksnis siekia 2,5 centimetro storio.

Liudininkai teigia, kad gleivės buvo kramtomosios gumos konsistencijos, tačiau niekas negalėjo paaiškinti, iš kur jos atsirado. Įdomu tai, kad 10-ajame dešimtmetyje juodos gleivės staiga išnyko, o 2001 m. vėl grįžo.

Nepaisant to, kad mokslininkams nepavyko suprasti gleivių atsiradimo priežasties, vietos gyventojai pateikė keletą teorijų. Viena iš jų teigia, kad visko priežastis – brokuotas asfaltas, kuriame yra daug dervos. Spėjama, kad asfaltas šioje vietoje yra nepaprastai jautrus oro sąlygoms, todėl karštu ir lietingu oru gleivių kiekis didėja, o nukritus temperatūrai ir drėgmei sumažėja.

Kita teorija teigia, kad gleivės yra netoliese esančių natūralių naftos telkinių rezultatas. Karakaso miestas yra netoli Orinoko juostos, kurioje intensyviai išvystyti vamzdynai sunkiajai naftai transportuoti į Karakasą ir kitus Venesuelos miestus. Tačiau, pasak Hiustono universiteto (JAV) chemijos ir naftos inžinerijos profesoriaus Ramanano Krishnamoorti, tai mažai tikėtina, nes tokiu atveju naftos prasiskverbimas iš gelmių turėtų įvykti vienu raiškos tašku ir neišplistų ištisus kilometrus.

Pasak Hiustono universiteto Naftos inžinerijos katedros dėstytojo Reinaldo Gonzalezo, paprasčiausias paaiškinimas yra tai, kad atsiskyrė apdoroto asfalto frakcijos: viena iš jų iškilo į paviršių, sukurdama paslaptingą juodą ir riebią dėmę“ ant kelio.

Tačiau yra ir kita teorija, kuri rodo, kad kaltos nevalytos nuotekos iš šalia esančių vamzdžių. Spėjama, kad jos gali sukelti cheminį asfalto sunaikinimą. Tačiau labiausiai stebina teorija, kad paslaptingas juodas gleives sukūrė žmonės, dirbantys už arba prieš vietos valdžią.

Devintajame dešimtmetyje, kai pirmą kartą pasirodė juodosios gleivės, Venesuelai vadovavo Jaime Lusinchi, kuris trumpai ėjo pareigas nuo 1984 iki 1989 metų, tarp dviejų Carloso Andreso Perezo kadencijų. Per šį laikotarpį šalyje kilo daugybė skandalų, susijusių su vyriausybės korupcija ir grobstymu, daugiausia susijusių su pinigais, gautais iš milžiniškų Venesuelos naftos atsargų.

Venesuela turi vienas didžiausių naftos atsargų pasaulyje ir šnekamojoje kalboje vadinama menkinančiu pavadinimu „petrostate“ dėl jos priklausomybės nuo šių naftos ir gamtinių dujų telkinių, taip pat dėl plačiai paplitusios korupcijos laikotarpių. Taigi, kai devintajame dešimtmetyje naftos kaina pradėjo kristi ir iš judriausią sostinės greitkelį ėmė „okupuoti“ į dervą panaši medžiaga, žmonėms kilo įtarimų.

Pagrindinė teorija spėja, kad brokuotas asfaltas atsirado dėl netinkamai valdomų vyriausybės lėšų, o pinigai buvo sutaupyti naudojant nekokybiškas medžiagas kelių remontui ir priežiūrai.

Panašiai spėliojama, kad tiek vyriausybė, tiek privačios įmonės gaudavo didelį pelną, nuolat trikdydamos kelio remontą ir ilgindamos valymo pastangas.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()