Gamtos paslaptis. Kas iš tikrųjų yra Kaspijos jūra: ežeras ar jūra ()
Kaspijos jūra yra prieštaringa, nes turi ir ežero, ir jūros savybių, todėl jos klasifikacija yra tikras galvosūkis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaspijos jūra (apie 371 000 kvadratinių kilometrų ploto), dažnai vadinama didžiausiu ežeru pasaulyje, yra tarp Europos ir Azijos, ribojasi su tokiomis šalimis kaip Azerbaidžanas, Iranas, Kazachstanas, Rusija ir Turkmėnistanas, rašo „IFLScience“.
Istoriškai dėl didžiulio dydžio senovės graikų ir persų šaltiniai ją vadino vandenynu (okeanu), o tai dar labiau išryškino jos didybę. Šį argumentą dar labiau sustiprina faktas, kad ji gana druskinga, nors labiau pietuose nei šiaurėje, kur gėlą vandenį atplukdo Volgos upė.
|
Be to, keliaujant pietų kryptimi vanduo tampa gilesnis. Ir tai yra gana didelis kontrastas. Šiaurinėje dalyje gylis gali siekti maždaug 5–6 metrus, tačiau pietuose siekia stulbinamus 1000 metrų (palyginimui Baltijos jūros giliausia vieta siekia 459 m).
Tačiau, nepaisant šių jūrinių atributų, Kaspijos jūra yra klasifikavimo galvosūkis. Ji yra visiškai apsupta sausumos, vandeniu pasiekiama tik Volgos upe ir kai kuriais kanalais, jungiančiais su kitais vandens telkiniais, tokiais kaip Juodoji ir Azovo jūra.
Nors Kaspija yra druskinga, į ją patenka daug gėlo vandens iš kelių upių: Volgos, Uralo ir Kuros. Nepaisant šio nuolatinio gėlo vandens srauto, jūros vidutinis druskingumas yra apie 12 promilių, bet daug mažesnis nei įprastoje jūroje (kurios druskingumo lygis paprastai yra apie 35 promiles).
Šios išskirtinės savybės maitina unikalias ekosistemas, kuriose gyvena tokios rūšys kaip Kaspijos eršketai ir Kaspijos ruoniai, gyvenantys išskirtinai šiuose vandenyse.
Tačiau Kaspijos jūrai gresia rimta tarša ir perteklinė žvejyba, kurią dar labiau apsunkina neišspręstos diskusijos dėl klasifikavimo.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m., naftos ir dujų turtai regione pakurstė geopolitinę įtampą tarp kaimyninių valstybių, sukeldami ginčus dėl teritorinių vandenų ir išteklių eksploatavimo.
Visuotinai pripažintos klasifikacijos nebuvimas skatina geopolitinę konkurenciją, kai valstybės iškelia ekonominius interesus aukščiau ekologinių. Nesant tarptautinio sutarimo ginčai sprendžiami naudojant tradicinius galios metodus, o ne teisines sistemas, o tai trukdo pastangoms apsaugoti jūrų ekosistemas.
Tačiau oficialiai pripažinus Kaspiją jūra, o ne ežeru, būtų galima užtikrinti tarptautinę apsaugą, panašią į vandenynų apsaugą, skatinant teisingą išteklių valdymą ir išsaugojimo pastangas.
