Dėl klimato kaitos į Antarktidos ledą kasmet galutinai susminga net 5 tūkst. meteoritų, todėl ypač svarbi informacija apie Saulės sistemą mokslininkams tampa neprieinama, įspėjama neseniai atlikto tyrimo išvadose.

Į Antarktidą nukritę meteoritai skaičiuojami šimtais tūkstančių. Jie guli arba ant žemyną dengiančio ledo, arba šiek tiek žemiau. Deja, visai tikėtina, kad per kelis ateinančius dešimtmečius daugelį meteoritų prarasime visiems laikams, kadangi kylant temperatūrai jie palaipsniui sminga gilyn į ledo sluoksnį.

Tyrimas publikuojamas žurnale „Nature Climate Change“.

Vadinasi, reikėtų sutelkti pastangas ir juos surasti, kol tai tebėra įmanoma, įsitikinę mokslininkai.

Antarktidą milijonus metų bombardavo meteoritai. Dauguma šių kosminių kūnų liekanų spėjo nugrimzti giliai į ledą ir jų pamatyti jau nebepavyks. Vis dėlto tam tikrose žemyno dalyse, vadinamosiose mėlynojo ledo zonose, įkalinti meteoritai ilgainiui tampa pasiekiami. Kadangi vėjas ir saulė nuolatos gludina ir tirpdo viršutinį suledėjusio vandens sluoksnį, lede įstrigę meteoritai tarsi iškyla į paviršių. Minėtina, kad kai kurie iš jų lede galėjo išbūti dešimtis tūkstančių metų, rašo livescience.com.

Dėl šios priežasties Antarktidos mėlynojo ledo sritys yra tinkamiausi meteoritų „medžioklės“ plotai. Tokių sričių Antarktidoje – maždaug 600 ir jos užkloja apie 1 proc. viso žemyno paviršiaus.

Antarktidoje jau surasta apie 50 tūkst. meteoritų ir tai sudaro apie 60 proc. visų kada nors bei kur nors rastų. Daugelio jų skersmuo nesiekia nė pustrečio centimetro, bet, aišku, yra ir stambesnių. Pavyzdžiui, 2023 metų sausį Antarktidoje buvo rastas net 7,7 kilogramo sveriantis meteoritas – vienas sunkiausių kada nors rastų šiame Pietų pusrutulio žemyne.

Meteoritai, nesvarbu, kokio jie būtų dydžio, gali atverti aibę paslapčių, susijusių su Saulės sistemos kilme ir evoliucija. Ypač vertingi, anot mokslininkų, yra Antarktidoje randami meteoritai, kadangi įstrigę lede jie nepriekaištingai išsilaiko. Daugelis kituose Žemės regionuose nukritusių meteoritu palyginti greitai užsiteršia mineralais, mikrobais arba kuo nors, kas laikoma žmonių veiklos padariniais.

Tai, kad iš pradžių nukritę meteoritai guli ledyno paviršiuje, deja, nereiškia, kad jie gulės ten amžinai. Kadangi yra tamsios spalvos, meteoritai sugeria saulės šviesą, todėl įkaista. Apskritai, tai nebūtų problema, tačiau kai oro temperatūra gana aukšta, įšilęs meteoritas ima tirpinti aplink esantį ledą ir pradeda smigti vis gilyn.

Anksčiau toks ledo tirpdymo procesas buvo laikytas itin retu reiškiniu. Deja, dabar, kai vyksta žmogaus veiklos nulemti klimato kaitos procesai ir vidutinė pasaulio temperatūra nuolatos kyla, su smingančiais meteoritais tenka susidurti kur kas dažniau nei praeity.

Tyrimą atlikę mokslininkai pasitelkė mašinų mokymosi (taikant dirbtinį intelektą sukurta sistemų savybė) funkciją ir apskaičiavo, kiek meteoritų galime netekti vykstant pasaulio klimato atšilimui.

Pagal mokslininkų sudarytą modelį tokių – prarastų – meteoritų skaičius galėtų siekti net 850 tūkst., nors šiuo metu jie tebėra ganėtinai arti mėlynojo ledo paviršiaus.

Mokslininkai spėja, kad dabartinės temperatūros sąlygomis kiekvienais metais į Antarktidos ledą nebepasiekiamai nugrimzta ne mažiau kaip 5 tūkst. meteoritų. Neprošal užsiminti, kad kasmet žemyne randamų meteoritų skaičius nesiekia tūkstančio.

Kadangi per ateinančius dešimtmečius temperatūra ir toliau kils, į ledą pradės smigti vis daugiau meteoritų.

Jei atšilimo procesas sustotų, iki šimtmečio pabaigos prarastume maždaug ketvirtadalį meteoritų, tačiau drastiškiausio atšilimo scenarijaus atveju netektume net trijų ketvirtadalių, įspėja mokslininkai.

Jei tuojau pat nenustosime gaminę šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atšilimas jokiu būdu nesustos, o šitai reiškia, kad turime vis mažiau laiko surinkti meteoritus ir išsisaugoti informaciją, kurią gali atskleisti kiekvienas naujas egzempliorius.

Šimtai tūkstančių meteoritų

Nors meteoritai krinta visame pasaulyje, dėl išskirtinės aplinkos ir unikalių procesų aptikti juos nepaliestame ir snieguotame Antarktidos kraštovaizdyje yra šiek tiek lengviau. Vis dėlto rinkti meteoritus Antarktidoje yra fiziškai sunkus ir pavojingas darbas, rašo sciencealert.com.

Tačiau kas būtų, jei egzistuotų „lobių žemėlapis“, rodantis tyrinėtojams labiausiai tikėtinas Antarktidos vietas, kuriose galėtų gulėti meteoritai? Mokslininkai iš Delfto technologijų universiteto Nyderlanduose pasitelkė dirbtinį intelektą, kad sukurtų savotišką lobių žemėlapį, rodantį zonas, kuriose tvyro didžiausia tikimybė aptikti meteoritų.

„Atlikę analizę išsiaiškinome, kad palydoviniai temperatūros, ledo tėkmės greičio, paviršiaus dangos ir geometrijos duomenys leidžia neblogai numatyti vietoves, kuriose gausu meteoritų“, – sakė žurnale „Science Advances“ paskelbtam tyrimui vadovavusi Veronica Tollenaar. – Tikimės, kad „lobių žemėlapio“ tikslumas sieks 80 procentų“.

Remdamiesi šiuo tyrimu, mokslininkai skaičiuoja, kad Antarkties paviršiuje gali gulėti daugiau kaip 300 tūkst. dar neatrastų meteoritų. Toks jų kiekis rodo didžiulį mokslinį potencialą.

Komentarai ()