Kruvinojo krioklio paslaptis. Kodėl Antarktida kartais plūsta „krauju“ (Foto, Video) ()
Anksčiau mokslininkai manė, kad Kruvinojo krioklio atsiradimo priežastis buvo dumbliai, tačiau dabar žinoma, kad tai ne jie.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kruvinasis krioklys (Blood Falls) yra tamsiai raudonos spalvos vanduo, kuris retkarčiais prasiskverbia iš Teiloro ledyno (Taylor Glacier) plyšių į Bonio ežerą (Lake Bonney) Rytų Antarktidoje. Jis savo pavadinimą gavo dėl „kruvinos išvaizdos“, kuri ypač klaikiai išsiskiria iš ryškiai balto likusio ledyno paviršiaus, rašo „Live Science“.
Šią nuostabią vietą pirmasis atrado geografas, antropologas ir tyrinėtojas Thomas Griffithas 1911 m. Terra Nova ekspedicijos metu. Tuomet mokslininkui pavyko išgyventi visus pavojus, o vėliau savo vardą davė ir raudonu vandeniu trykštančiam ledynui, ir slėniui, į kurį jis įteka.
Iš pradžių mokslininkai manė, kad kruviną krioklio spalvą nulėmė raudondumblių žydėjimas. Tačiau dabar žinoma, kad tai visai ne dumbliai.
Tyrimai parodė, kad krioklio vandenyse gausu geležies, kuri reaguoja su ore esančiu deguonimi, kai vanduo prasisunkia iš ledyno plyšių – taip vanduo nusidažo tamsiai raudona spalva.
Įdomu tai, kad kitaip nei bet kuris kitas tirpsmo vanduo, Kruvinojo krioklio vanduo iš tikrųjų yra sūrus, o tai rodo atskirą sūraus vandens šaltinį ledyne. 2017 m. mokslininkai aptiko krioklio „šerdį“ maždaug 400 metrų gylyje po ledu ir 90 metrų nuo Kruvinojo krioklio.
The Blood Falls is a waterfall in Antarctica that appears to bleed red.
— Mr Commonsense (@fopminui) June 6, 2024
During the infamous Terra Nova Expedition to Antarctica in 1911, British geologist Thomas Griffith Taylor made a mysterious discovery at the rocky base of the glacier that now bears his name (Taylor… pic.twitter.com/hT6lQFoBEK
Tyrėjai teigia, kad Kruvinojo krioklio „šerdies“ dydis vis dar yra paslaptis, tačiau jie mano, kad ji susiformavo, kai senovinis jūros vanduo užliejo McMurdo Dry slėnius. Užšalus vandeniui susiformavo Teiloro ledynas. Deja, mokslininkai taip pat negali nustatyti galimo užtvindymo laiko, teigdami, kad jis galėjo įvykti prieš 5,5–20 000 metų.
Kitas įdomus faktas yra tai, kad krioklio „šerdyje“, nepaisant ledyno stabilumo, temperatūra yra gerokai žemesnė už nulį. Mokslininkai mano, kad taip yra dėl to, kad užšaldamas vanduo išskiria šilumą ir taip įšildo aplinką, taip pat dėl to, kad sūrus vanduo užšąla žemesnėje temperatūroje nei gėlas vanduo.
Vanduo iš Kruvinojo krioklio krinta nereguliariai, tai vyksta epizodiškai, tačiau niekas iki šiol negali suprasti, kodėl taip nutinka.
Beje, ir kitas tyrimas rodo, kad sūriuose vandenyse gyvena mikroorganizmai.
