Šalčiausiame Žemės vandenyne. Paslaptingas pasaulis. Temperatūra siekia 300 °C (Video) ()
Tyrėjai išsiaiškino, kad iš giliai po Arkties vandenynu esančių angų nuteka labai karštas skystis.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Arkties vandenynas yra šalčiausias iš visų vandenynų Žemėje. Tačiau dabar šalčiausio planetos vandenyno dugne mokslininkai atrado hidroterminį lauką, kuriame iki 300 °C temperatūros vanduo rūksta iš juodųjų rūkalių, esančių maždaug 3000 metrų gylyje, rašo „IFLScience“.
Atrastas beveik 1 km ilgio ir 200 metrų pločio hidroterminių šaltinių laukas Jøtul yra palei Knpovičiaus kalnagūbrį netoli Svalbardo archipelago (Norvegija). Jis yra jūros dugne, trikampyje tarp Grenlandijos, Norvegijos ir Svalbardo, Šiaurės Amerikos ir Europos tektoninių plokščių sandūroje.
Savo tyrime Brėmeno universiteto (Vokietija) Jūrų aplinkos mokslų centro (MARUM) komanda naudojo nuotoliniu būdu valdomą povandeninį laivą. Prietaisu pavyko surinkti mėginius ir duomenis iš hidroterminio lauko, pavadinto Jøtul, pagal skandinavų mitologijos milžinus, gyvenančius po kalnais.
|
Hidroterminės angos yra tektoninių plokščių sandūrose, kur geoterminis aktyvumas yra didžiausias. Šios angos susidaro, kai vanduo prasiskverbia pro jūros dugną ir yra šildomas magmos. Tada pašildytas vanduo kyla aukštyn per hidroterminius šaltinius. Pakeliui į viršų vanduo prisipildo mineralų ir medžiagų, ištirpusių vandenyno plutos uolienose. Tokiomis sąlygomis vyksta daugybė cheminių reakcijų, kuriose gali klestėti giliavandenė gyvybė.
Knipovičiaus kalnagūbris yra ten, kur susikerta tektoninės plokštės. Tačiau iki šios akimirkos mokslininkai neįtarė, kad čia yra hidroterminių šaltinių.
Ankstesni tyrimai jau parodė, kad kalnagūbris susidarė visai ne susidūrus dviem plokštėms, kaip galima būtų manyti, o dėl dviejų plokščių, kurios viena nuo kitos juda mažiau nei 2 cm per metus. Tokie kalnagūbriai taip pat žinomi kaip plintantys kalnagūbriai.
Šiandien mokslas labai mažai žino apie hidroterminį aktyvumą lėtai plintančiose kalnagūbriuose, todėl komanda siekė kuo daugiau sužinoti apie šią vietą: skysčių cheminę sudėtį ir geologines ypatybes.
Tyrimo rezultatai rodo, kad kai kurie skysčiai, patenkantys į Jøtul lauko paviršių, yra neįtikėtinai karšti – kartais pasiekia neįtikėtiną 316 °C temperatūrą. Kai perkaitintas skystis kontaktuoja su šaltu vandeniu, mineralai sukietėja ir susidaro didelės į kaminą panašios struktūros, vadinamos juodaisiais rūkaliais.
Ne mažiau įdomu ir tai, kad Jøtul lauko hidroterminiuose skysčiuose gausu metano – stiprių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taip pat anglies dioksido – pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to mokslininkai mano, kad šis regionas gali turėti įtakos Žemės klimato kaitai, taip pat vandenyno anglies ciklui.
