„Skamba tarsi žvaigždėlaivių garsai.“ Kas dedasi Marianų įduboje ()
Mokslininkai pagaliau nustatė paslaptingų garsų, sklindančių iš giliausios vandenyno tranšėjos, šaltinį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Keisti garsai, apibūdinami kaip „biotvango“ garsai, skamba tarsi žvaigždėlaivių garsai iš mokslinės fantastikos filmų ir iš tikrųjų yra Braido ruožuočių banginių (Balaenoptera brydei) klyksmai.
Mokslininkai teigia, kad banginiai gali naudoti šiuos šūksnius, kad nustatytų vienas kito buvimo vietą, rašo LiveScience.
Pirmą kartą neįprastus garsus mokslininkai užfiksavo 2014 m., kai povandeninėmis skraidyklėmis atliko akustinį tyrimą Marianų įduboje – giliausioje pasaulyje vandenyno tranšėjoje, kuri tęsiasi daugiau kaip 2 400 km į pietus nuo Japonijos ir kurios didžiausias gylis siekia 10 935 m.
Biotvango garsą galima suskirstyti į dvi atskiras dalis: pirma, tai žemas, gilumoje sklindantis gurguliuojantis garsas ir, antra, skvarbus metalinis skambėjimas, kurį mokslininkai palygino su „Žvaigždžių kelio“ ir „Žvaigždžių karų“ kosminių laivų skleidžiamais garsais.
|
Šie garsai iš pradžių glumino mokslininkus. Tačiau 2016 m. tyrėjai nustatė, kad biotvanas greičiausiai yra didžiųjų banginių, tokių kaip mėlynieji banginiai (Balaenoptera musculus) ar kuprotieji banginiai (Megaptera novaeangliae), šauksmai.
Tačiau šie garsai neatitiko nė vieno žinomo banginio šauksmo.
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Frontiers in Marine Science“, mokslininkams pagaliau pavyko įrodyti, kad šiuos garsus skleidžia Braido ruožuočiai, iš dalies dėl naujų dirbtinio intelekto priemonių, kuriomis buvo išanalizuota daugiau kaip 200 000 valandų garso įrašų su įvairiais vandenyno garsais.
Tyrėjai tvirtai įtarė, kad Braido ruožuočiai skleidžia biotvaną, kai pastebėjo 10 banginių, plaukiojančių netoli Marianų salų, ir įrašė devynis iš jų, skleidžiančius būdingus garsus.
Tačiau norėdami galutinai įrodyti, kad garsus skleidė būtent Braido ruožuočiai, mokslininkų komanda nustatė, kad garsai sklido pagal šios rūšies banginių migracijos maršrutus, todėl reikėjo peržiūrėti daugelį metų kauptus garso įrašus, gautus iš stebėjimo stočių visame Marianų salyne ir aplinkinėse teritorijose.
Šį procesą jie paspartino naudodami dirbtinį intelektą, kuris biotkinimą pavertė vaizdais, vadinamais spektrogramomis, kurias, pasitelkus mašininio mokymosi algoritmą, buvo galima lengvai atskirti nuo kitų triukšmų.
Tyrimas taip pat parodė, kad biotvanas girdimas tik Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose, nors Braido ruožuočiai klajoja daug didesnėje teritorijoje, o tai rodo, kad šį triukšmą skleidžia tik tam tikra banginių populiacija.
Duomenys taip pat parodė, kad biotvango garsų padaugėjo 2016 m., kai dėl El Ninjo reiškinio pakilusi vandenyno temperatūra lėmė didesnį Bryde’s banginių apsilankymą šioje teritorijoje.
Kol kas neaišku, kodėl šie garsai skamba taip keistai, tačiau mokslininkai spėja, kodėl jie sklinda.
Gali būti, kad jie naudoja biotvaną kaip kontaktinį signalą.
