Žemėje viskas išmirs. Deguonies nebeliks... ()
Mes, žmonės, bet ir kiti gyvūnai, galime kvėpuoti, nes atmosferoje yra tinkamos koncentracijos deguonies. Tačiau sąlygos Žemės praeityje ne visada buvo tinkamos ir ne visada išliks tinkamos. Mokslininkai jau prognozuoja, kada iš atmosferos išnyks didžioji dalis gyvybę teikiančių dujų. Jas pakeis kitos.
© Rawpixel (atvira licencija) | https://www.rawpixel.com/image/440314/earth-space
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mūsų planetoje ne visada buvo daug deguonies. Pirmieji mikroorganizmai išsivystė itin sudėtingoje ir nepalankioje aplinkoje, be didelio deguonies kiekio.
Prieš 2,5 milijardo metų per įvykį, žinomą kaip Didysis oksidacinis įvykis (Great Oxidation Event), Žemės atmosfera nuo beveik visiško deguonies trūkumo tapo atmosfera, kurioje buvo beveik 20 procentų deguonies, kaip ir šiandien. Tada atsirado formų, galinčių vykdyti fotosintezę ir išskirti mūsų gyvybę teikiančių dujų molekules.
Bet mokslininkai prognozuoja, kad ateityje atmosferoje vėl pritrūks deguonies. Joje bus daug metano.
|
Tai bus žmonijos ir daugelio kitų gyvybės formų, kurioms išgyventi reikalingas deguonis, pabaiga. Jei manysime, kad žmonija tiek ilgai išgyvens, reikės visam laikui palikti Žemę. Na, nebent technologijos leis mums gyventi mirtinomis sąlygomis.
Savo išvadas mokslininkai padarė sumodeliavę daugybę detalių modelių, atsižvelgdami į tokius duomenis kaip Saulės ryškumo pokyčiai ir atitinkamas anglies dioksido kiekio sumažėjimas. Šių mums mirtinai pavojingų dujų trūkumas reiškia, kad augalai negali atlikti fotosintezės. Remiantis skaičiavimais, planetos gyvybę palaikanti istorija siekia tik 20–30 % bendro jos egzistavimo laiko. Tačiau net ir mums išnykus, mikrobų gyvenimas galės tęstis.
Tačiau nesijaudinkite, tai neįvyks per ateinančius milijardus metų, todėl dar turime šiek tiek laiko. To laiko nesulauksime nei mes, nei mūsų vaikai, nei kitos kartos. Tačiau mokslininkams tokios žinios leidžia tyrinėti erdvę ieškant ne tik deguonies, bet ir kitų biologinių ženklų, siekiant atrasti įvairias gyvybės formas už Saulės sistemos ribų.
Tyrimas buvo NASA projekto „NexSS“ („Nexus for Exoplanet System Science“) dalis, tiriančio kitų nei mūsų planetų tinkamumą gyventi.
