„Visuotinis atšilimas tėra apgaulė.“ Šokiruojantis atradimas Antarktidoje

"Tyrimo autoriai pripažįsta, kad pokyčiai neturintys beprecedento, tačiau taip pat mano, kad stebinantys rezultatai atspindi tik laikiną Antarktidos oro sąlygų pasikeitimą. Mokslininkai mano, kad padėtis Antarktidoje galiausiai greičiausiai grįš į ankstesnę būseną." Tai tyrimo autoriai neteigia, kad klimato kaitos nėra. Jie net neteigia, kad pasikeitė tendencija, tik kad tendencijos svyravimų amplitudė kiek didesnė, nei pirmiau manyta. Nieko daugiau. O šiaip iš gėdos numirčiau, jei mano vardu tokį straipsnį išspausdintų, ar mano prižiūrimame turinyje straipsnis su tokia antrašte eitų. Arba pasvarstymai - kad nėra jokių įrodymų, kad žmonija žlugtų dėl klimato kaitos padarinių... Na istorijoje tokių jau atvejų turime ne vieną. O šiaip nereikia ir istorijos, jei maistą galėsime išauginti tik visiškai kontroliuojamomis sąlygomis, t.y. vertikaliuose ūkiuose, kiek kainuos maistas ir kokia dalis populiacijos išgalės įsigyti, ir ar nurėžiant 90% populiacijos žiauriomis priemonėmis, kai kuriuose žemynuose (skurdžiausiuose) iš vis leidžiant išmirti visoms tautoms/šalims, čia omeny, "business as usual"? Čia toks žiauriausias vaizdelis klimato kaita kur gali privesti. Bet nereikia nė klimato kaitos, net jei tokios nebūtų, vyksta masinis rūšių išmirimas, tiek ant žemės, tiek vandenynuose. Sužlugus ekosistemai, kas toliau seka? Dykumėjimas. Tiek vandenyne, tiek ant žemės. Ką gali išauginti nederlingoje žemėje? Kokios žuvys auga vandenyne be maistinių medžiagų?

Kada čia žlugo? Jo, pamenu "Žvilgsnio" laikraščio laikų pasakojimus apie senobės indų civilizacijas ir jų branduolinius ginklus, Atlantidą beigi Altajaus superžmones (rusam irgi reikėjo susigalvot supercivilizaciiją) - tai jo, sci-fi superžmonijos galbūt galėjo sukelt klimato kaitą beigi nuo to išmirti. O realiam pasaulyje taip, buvo majų, khemerų neblogai išsivysčiusios civilizacijos kurios būtent ir išmirė dėl to, kad klimato niekaip neįtakojo, jis tiesiog pasikeitė pats iki jiem nebepakenčiamo lygio. Bet čia žlugusios civilizacijos, niekaip ne "žmonija". Kai kokia Angkor'o civilizacija žlugo dėl kaip manoma ir klimato kaitos - mūsų pelkėse to niekas net nepastebėjo. Taip ir dabar - kažkur taip, lokaliai civilizacija žlugs, o kažkur kitur sąlygos gal net pagerės - "Paprastai tariant, nėra jokių įtikinamų mokslinių ar istorinių įrodymų, kad tai sukels žmonijos išnykimą ar žmonių civilizacijos žlugimą. "

Matau istorijos nesimokyta ir net dokumentikų nežiūrėta, jei apie Atlantidą ar Altajus kliedėti reikia, kalbant apie žlugusias civilizacijas, kai ieškoma pavyzdžių civilizacijų žlugusių dėl klimato kaitos. Va, visą istorijos pamoką tau chatgpt parašė: The Akkadian Empire (Mesopotamia): Around 2200 BCE, a prolonged 300-year drought is thought to have played a major role in the empire's collapse. Evidence from marine sediment cores indicates a significant aridification of the region, leading to agricultural decline, mass migrations, and internal conflict. The Indus Valley Civilization: Beginning around 1900 BCE, this advanced civilization experienced a gradual decline and abandonment of cities. While the exact causes are debated, severe and long-lasting droughts, potentially linked to the 4.2-kiloyear event, are considered a major contributing factor, along with a decline in trade.   The Maya Civilization: The Classic Maya collapse (around 7th to 9th centuries CE) is strongly linked to prolonged periods of drought. Paleoclimate records suggest significant reductions in rainfall, leading to water shortages, agricultural failures, and societal disruption.   The Angkor Civilization (Khmer Empire): This impressive civilization in Southeast Asia, known for Angkor Wat, experienced a decline between the 13th and 15th centuries CE. Evidence suggests that a combination of prolonged droughts and intense monsoon flooding put a strain on their sophisticated water management systems, contributing to their downfall.   The Ancestral Puebloans (Anasazi): In the southwestern United States, this civilization experienced significant challenges due to a prolonged drought known as the "Great Drought" (1276-1299 CE). This, combined with other environmental pressures like deforestation, likely led to the abandonment of their cliff dwellings.   The Norse Settlements in Greenland: Established around 985 CE, these Viking settlements thrived during a warmer period. However, the onset of the "Little Ice Age" around the 14th century brought colder temperatures, shorter growing seasons, and increased sea ice, making their agricultural and seafaring lifestyle unsustainable.   The Rapa Nui Civilization (Easter Island): While deforestation and resource depletion played a significant role, some researchers suggest that prolonged droughts associated with the Little Ice Age around 1300 CE exacerbated their environmental problems, leading to food shortages and societal collapse.   The Old Kingdom of Egypt: The collapse of the Old Kingdom around 2200 BCE has been linked to a prolonged drought associated with the 4.2-kiloyear event, which likely caused the Nile's seasonal floods to become unreliable, impacting agriculture and the stability of the civilization.  

Tai kuri konkrečiai tų paminėtų civilizacijų == (tai reiškia tolygu) "žmonijai"?

O tau blogai būtų, tik jei 100% visų žmonių išmirtų, bet jei staiga kristų užauginami maisto kiekiai kad ir "tik" 50-70%, ir tai net geografiškai pasaulyje nevienodai pasiskirstę liktų, tau atrodo, kad čia nieko baisaus nebūtų ir gyventume kaip gyvenę? Sugriūtų visos tiekimo grandinės, subyrėtų miestai ir civilizacija. Taip, žmonių gyvų liktų. Gyventume +- kaip gyvenome prieš ~2000 metų labai greitai. Taip, esame dabar daug labiau pažengę, bet kiek maisto auginimo nepriklauso nuo pvz. šalnų? Kritulių? Ir kiek kainuotų, jei reikėtų 70-90% augalinio maisto auginti kontroliuojamose ar iš dalies kontroliuojamose sąlygose. Net jei reikia laistyti javus, kad jie išaugtų, tai vadinasi yra didelė sausra, neturi ir gruntinių vandenų/upės išdžiūvusios.

Tai žinoma, kad gerai nebūtų, ir civilizacija kokią žinome žlugtų. Ir visas techninis progresas padėtų tik tiek, kad sulaukėjusių klajoklių gentys efektyviau galėtų išžudyti tuos kurie ten dar gal patys sau kažką užsiauginti moka (na ten amišus etc). Bet pasikartosiu - tai civilizacijos žlugimas. Ne žmonijos kaipo homo sapiens rūšies.

Apie kokius jus cia civilizacijos zlugimus pezat ar tuo labiau zmonijos.) visa apimantis atominis karas, gal ir suzlugdytu civilizacija tukstanciams metu, bet minimum kelis desimtmecius trunkanti klimato kaita, tam tikrose vietose tesukeltu masines migracijas. Ekonominiais terminais kalbant, ivyktu resursu persiskirtymas ir tiek. Jei del atsilimo nebus galima gyvent vienoj vietoj, tai nereiskia, kad kitoj zemes vietoj del to pacio atsilimo, situacija nepakryps i teigiama puse. Kaip pavyzdys, tokiu atveju daug geresnes salygos pataptu beribiam Sibire. Kazkaip sunku lygint senasias civilizacijas, kurios buvo lokalios ir maziau atsparios klimato pokyciams. Dabar civilizacija yra globali, realiai skiriasi tik kulturos. Tad teisingiau butu sakyt, kad del klimato pokyciu galbut isnyktu tam tikros kulturos, bet kad suzlugdyt visa civilizacija, turetu atsitikt, kazkas daug labiau armagedonisko.

Tai sakai kokie 3 mlrd. migruojančių būrys + užauginamo maisto sumažėjimas 50-70%? Tavo prielaida, kad vietų, kur optimalu auginti santykis išlieka +- stabilus remiasi dar viena prielaida, kad klimatas šyla tolygiai. O tai žiauriai klaidinga prielaida, nes būtent klimato kaitos sukeltas atšilimas pasireiškia ekstremalių reiškinių augimu. Va pvz. šių metų pirmi 5 mėnesiai Lietuvoje. Turime 18 šilumos rekordų jau (prieš 20 metų, būdavo max 1 per metus), bet kažkaip nėr labai šilta. Negana to, nušalo daug augalų ar jų žiedų. Vaisių bus mažai. Tai nereiškia, kad gyventi negalima bus Lietuvoje. Bus. Bet jei vasaros mėnesiais sulauksi šalčių iki -10 kad ir dienai, apie ūkininkavimą atvirame lauke gali pamiršti. Jau nekalbant apie tai, kad Lietuvoje hidrologinė sausra tęsiasi jau keletą metų, na arba ant ribos išlenda už sausros ribų. O dar prieš 20 metų visur drąsiai rašė, kad ateityje, Lietuva galės vandenį eksportuoti, nes pilna jo turime. Tai dabar taip jau niekas nebedrįsta sakyti. Taip, neturėjau omeny, kad visi iki vieno žmogaus išnyks. Todėl ir rašiau žmonija, ne žmonės. Ir žlugs, o ne išnyks. Civilizacija man pasirodė netinkamas žodis tuo metu, nes civilizacijos sakyčiau yra kelios tarpusavyje susijusios, bet čia tik mano tokia niekuo nepagrįsta nuomonė. Tai kad ramiau būtų, taip, turėjau omeny civilizacijos žlugimą. Dannas3, 70-80% populiacijos badaujančių nėra arti armagedono? 70% populiacijos nurėžti nevyks kontroliuojamai ir taikiai, išnaikinant 70% mažiausiai reikalingų/naudingų, ar tolygiai per sektorius. O realiai kai pradeda kas nors detaliai eiti, kiek yra kiekvienoje srityje kritinių ekspertų, ir suskaičiuoja, kiek jų yra kiekvienoje šalyje ar pasaulyje - pasidaro silpna. O esant tokioms turbulencijoms, būtų pereita greit prie natūrinių mainų - moki maistu, arba negauni ko reikia. Pvz. branduolinės saugos inžinieriaus, kurie išemigravo į laukus, tikėdamiesi išsiauginti daugiau maisto, nei geba užsidirbti. Tikėkimės tik kad iki to neprieisime, bet įsivaizduoti, kad viskas čia stabilu ir tvirta, bei nepajudinama - pervertinate bendruomeniškumą, žmonių aukojimąsi nesant aiškaus oponento ir tiekimo grandinių atsparumą.

O is kur istraukei 70-80% badaujanciu?:))) kodel ne 95%? Trauki skaicius is siknos ir tiek. Toki skaiciai nebent tik keleto dalyku( superugnikalnio, asteroido,atominio karo)butu pasiekti. Ir tikrai ne temperaturos pakilimu 1 laipsniu per simta metu.

1 laipsniu jau pakilę. 70-80% badaujančių reikštų kad užauginamo maisto krenta per pusę. Per pusę tau neatrodo tikėtina, jei ekstremalių reiškinių kiekis išauga kartais? Kiek išauginsi maisto, jei Lietuvoje užeina sausra, ir palyja, kai lyja labai stipriai, ir viską išplauna? Net su laistymu sunku bus auginti, nes tiesiog pasėlius su šaknimis išplaus, visas maistines medžiagas išplaus. Pasaulis yra daug trapesnis, nei atrodo. Gamta gali daug atlaikyti, bet tik perženk ribą, kiek gali absorbuoti - sugriūva ir lieka dykuma.

Butent! Jau pakile ir ka turim? Vos ne eksponentini populiacijos augima pastaraji simta metu. Aisku as to nesieju, kad del siltejimo populiacija augo, bet tai nebuvo ir trukdis kaip matom. Zinoma tam yra ir ribos, bet iki veneros scenarijaus dar toli. Na tai prasau issiplesk, kas tavo manymu gali sukelt momentalia maisto krize VISAM pasauli, o ne tik atskiram regione. Kad Lietuvoj neuzderes javai, i tai pasauliui nusisikt, mes taip pat del nepradetume badaut. Kai Europoj kazkada buvo vadinamasis mazasis ledynmetis, ta pajuto tik europieciai, bet ir tada pasaulis nesugriuvo.

Ką turime? Kartais augančias draudimo žalas. Augančius derliaus svyravimus. Indijoje beveik pusė populiacijos liks be vandens šaltinio, nes ledynas baigia ištirpti, kuris tiekė vandenį velniai žino kiek tūkstančių metų. Ekosistemų griūtys vyksta ne vienoje kitoje vietoje pasaulyje, o daugelyje šalių. Vienas ekstremalių pavyzdžių - Kalifornija, užauginanti praktiškai visus migdolus, kurios valgo šalys, kurios pačios jų neaugina. Sausros ten tęsiasi jau senai, tai pumpuoja vandenį iš gręžinių tokiais mastais, kad žemė sminga centimetrais. Kaip manai, kiek ilgai tai tęsis, kol nebebus iš ko laistyti? Nereikia nė ledynmečio, ekstremalūs orų svyravimai, t.y. šalnos, pradės ateiti birželį, tai jos ateis ne tik į Europą, bet ir JAV, Kiniją. Afriką ir Australiją kankins - ekstremalūs karščiai ir sausros. Ar manai, kad tai nenaikins derliaus masiškai? Orų ekstremalūs pokyčiai vyksta ne tiesine linija pagal vidutinės temperatūros pokyčius, o progresine. Atogražų miškuose žemės ūkis iš esmės vyksta nualinant žemę buvusio miško vietoje. Problema, iškirtus mišką, baigus ūkinkauti, miškas labai sunkiai ten auga. Baigi kirst, maisto neužsiaugini. Taip kad nėra vienos priežasties ar aplinkybės kuri galėtų lemti maisto produkcijos kritimą. Ir nesakau, kad tai įvyks apskritai, ir tuo labiau ne per artimiausius 20-40 metų, bet kad taip negali iš viso įvykti, tai yra tas pats, kas tikėti, kad esi nemirtingas.

Tai va butent kad nera vienos priezasties, apart mano paminetu, kurios galetu sukelti masini 80% zmonijos bada. Nekalbant apie fantazijas zmonijos zlugimo del klimato kaitos.

O tai pasaulyje vyksta tik vienas pokytis ir tik viena ekosistema bus paveikta? Kuriame regionų ekstremalių reiškinių dažnumas ir intensyvumas neauga? Va graži preliudija į klimato kaitą yra šis pavasaris. Balandžio mėnesį turėjome šiltesnių dienų nei prieš 20 metų būdavo per visą vasarą. Atitinkamai, per pirmus berods 4 metų mėnesius turėjome 18 šilumos rekordų. Čia jau pagal rekordų skaičių rekordiniai metai (250+ metų meteorologinių matavimų istorija Lietuvoje). Bet kažkaip bendrai tai pavasaris šaltas. Daug kam nušalo sodai, augalai. Jau gegužės vidurys. Per 20 metų dengtame baseine dar nė karto nebuvo taip, kad vanduo nebūtų 24 laipsnių pasiekęs gegužės viduryje. Dabar net 18 nėra. Tai tokie svyravimai ir mažins derlių. O jei temperatūra bus 2+ ir daugiau, pasileis daug kitų procesų, kurie net ir žmogui sustabdžius visas CO2 emisijas, gamtoje išsiskiriantys metano ir CO2 kiekiai išaugę bus tiek, kad jau bus per vėlu tik patiems nebeišmest. Teks stipriai kompensuoti. Atmesk CO2 ir klimato kaitą, užtenka kiek žmonės pereikvoja resursus. Pvz. vandenynuose žuvys. Nemaža dalis rūšių komerciškai žvejojamų yra ant išnykimo ribos arba dalis iš vis nebepagaunama. Kitų irgi mažėja. Pas mus daug nesuvalgome, bet pasaulyje svarbus baltymų šaltinis. Indija - neliks ledynų, neliks vandens, didelė dalis žemės ūkio plotų taps dykynėmis. Vien ten kokie 8% pasaulio populiacijos bus. Maskolyno stepėse išeis amžinas įšalas, tu manai, kad galėsi ūkininkauti. Nė velnio. Vėjelis iš šiaurės pūstels birželio viduryje - ir nieko neliks. Čia nekalbant apie metano nuotekius, pačią dirvą ir pan.