Škotija drumsčia Jungtinės Karalystės vandenis (0)
Jungtinę Karalystę sudaro atskiri autonominiai vienetai, todėl nenuostabu, kad retkarčiais nacionaliniai jausmai verčia prabilti apie savarankišką kelią ir nepriklausomybę. Šiuo metu Jungtinės Karalystės politinius vandenis drumsčia Škotijos nacionalinė partija, kuri gegužės 25 dieną pradėjo kampaniją už Škotijos nepriklausomybę, rašo „Time“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuo metu judėjimas už Škotijos nepriklausomybę sulaukia kaip reta didžiulio palaikymo, tačiau separatistams kelią pastoja didžiulė kliūtis. Apklausų duomenimis 57 proc. Škotijos gyventojų skeptiškai vertina pasitraukimą iš sąjungos.
Nepaisant to, nepriklausomybės šalininkai saugo viltį, kad iki 2014 metų ši pozicija pasikeis, nes būtent tada vyks referendumas, kuriame gyventojai tars galutinį žodį dėl nepriklausomybės.
Gegužės 25 dieną visas būrys politikos elito ir įžymybių Edinburgo teatro salėje kreipėsi į tautą, skatindami milijonus škotų perimti valstybės vairą į savo rankas.
Nepriklausomybės idėją remia daugybė pramogų verslo atstovų, tačiau neaišku, ar ši parama suteiks judėjimui tvirtesnį pamatą. Judėjimo lyderių idėjos dėl šalies ateities ženkliai skiriasi. Dabartinis Škotijos premjeras Alexas Salmondas nori skatinti regiono ekonomiką mažindamas verslo apmokestinimą. Tuo tarpu jo koalicijos partneris, Žaliųjų partijos atstovas Patricas Harvie mano, kad pernelyg didelės nuolaidos verslui neigiamai paveiks aplinkosaugą. Abu partneriai nesutaria daugeliu klausimų, panašu, kad juos vienija tik nepriklausomos Škotijos idėja.
Kai kurių politikų teigimu, referendumo metu škotams turi būti suteikta galimybė pasirinkti ir trečiąjį kelią – didesnę autonomiją. Decentralizacija suteiktų škotams didesnių galių mokesčių ir Šiaurės jūros naftos išteklių kontrolės srityse.
Kodėl dalis škotų prakalbo apie nepriklausomybę? Panašu, kad lemiamą vaidmenį katalizuojant šią idėją atliko Šiaurės jūros naftos ir dujų telkiniai. Nepriklausomybės šalininkų teigimu, pajamos gautos iš naftos ir dujų užtikrins šalies ekonominį klestėjimą, tuo tarpu oponentai tikina, kad tokia ekonominė politika yra trumparegiška, nes anksčiau ar vėliau šie gamtos ištekliai baigsis.
Per pastaruosius penkerius metus energetinių išteklių gavyba Šiaurės jūroje kasmet mažėdavo po 6 proc. Be to, neaišku kiek šių išteklių priklausytų Škotijai. Paskelbusi nepriklausomybę Škotija įsiveltų į ginčus su Jungtine Karalyste dėl jūros sienos nustatymo. Tuo tarpu reikia nepamiršti, kad 90 proc. naftos ir dujų, į kurias škotai reiškia pretenzijas, slypi jūros dugne.
Šiuo metu pajamos, gaunamos iš naftos bei dujų eksploatacijos, sudaro 18 proc. Škotijos BVP. Kadangi šie ištekliai yra riboti, ilgainiui nepriklausoma valstybė netektų didžiulio pajamų šaltinio ir vargu ar sulauktų finansinės paramos iš anglų.
Tad nors Jungtinės Karalystės šiaurėje pučia permainų vėjai, tačiau vargu ar jie nuplukdys Škotijos burlaivį į nepriklausomybės vandenis.
