Beilo piramidė: tarp Australijos ir N. Zelandijos stūksantis mįslingas sausumos bokštas
(3)
Štai tokia neįtikėtino pavidalo sala stūkso vidur Ramiojo vandenyno, į rytus nuo Australijos. Pamačius jos nuotrauką, galima pamanyti, kad tai – klastotė. Tačiau tai – realiai egzistuojanti sala, kuri vadinama Beilo piramide (Ball's Pyramid).
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Tai yra aukščiausia vulkaninės kilmės smailė (vientisa uola) Žemėje. Ji smygso šiek tiek (20 km) piečiau Lordo Hovo salos, į rytus nuo Australijos. Salos aukštis siekia 562 metrus. Tačiau jos ilgis – tik 1,1 km, o plotis – vos 300 metrų. Beilo piramidė Ramiajame vandenyne iškilo, kaip manoma, maždaug prieš 7 mln. metų. Nuo Australijos ši uolos piramidė yra nutolusi 700 km.
Beilo piramidės sala įtraukta į Australijai priklausančio Lordo Hovo salos jūrų parko teritoriją. Geografiškai Beilo piramidė priskiriama Lordo Hovo kalnagūbriui, kuris yra nuskendusio Zelandijos žemyno dalis. Sala pavadinta ją 1788 m. atradusio leitenento Henry Lidgbird Ball garbei. Manoma, kad pirmasis saloje 1882 m. išsilaipino geologas Henry Wilkinson.
Pirmą kartą į salos viršukalnę alpinistams pavyko įkopti 1965 m. vasario 14 d. Prieš metus tą patį padaryti mėginę jų pirmtakai po 5 d. kopimo buvo priversti leistis žemyn – pritrūkus vandens ir maisto. 1964 m. alpinistų grupė savo žygį sėkmingai pakartojo tik 1979 m. 1982 m. buvo uždrausta kopti į viršūnę, o nuo 1986 m. saloje draudžiama net ir išsilaipinti. 1990 metais pasikeitė nuostatos ir su tam tikromis išlygomis buvo leista vėl siekti Beilo piramidės viršūnės. 2000–2001 metais ant piramidės buvo rastas vabzdys Dryococelus australis, anksčiau laikytas išnykusiu.