Tikriausiai niekad negalvoja, kad gal kilometras – per ilgas, arba decibelas – per garsus, ir reikėtų šiuos matus pakeisti. Lygiai taip pat – ir dėl laiko, rašo „Vice“. Nepaisant kultūrinių skirtumų, visi naudojame 24 valandų laikrodžius. Bet kodėl laikas, kurį jie rodo tą pačią minutę skirtinguose pasaulio kampuose taip skiriasi?

Praėjusią vasarą Šiaurės Korėja, minėdama 70-ąsias Korėjos išlaisvinimo nuo Japonijos metines, pasuko laikrodžius pusvalandžius atgal ir sukūrė naują laiko juostą – Pchenjano. Ispanija 1942 m. reikšdama prielankumą Adolfui Hitleriui priderino savo laiką prie nacistinės Vokietijos – ji yra toje pačioje laiko juostoje kaip Lenkija, o ne kaip kaimyninė Portugalija. Kai Rusija užgrobė Krymą 2014 m., pusiasalio laikrodžius pasuko valanda pirmyn – kad laikas sutaptų su Maskvos. 2011 m. Amerikos Samoa pakoregavo savo laiko juostą, kad būtų lengviau vykdyti prekybą su Australija ir Naująja Zelandija.

Visame pasaulyje laiko juostos – tikra painiava. Pavyzdžiui, Rusija turi vienuolika, tuo tarpu Kinija – tik vieną. Chaosas. O gal laiko juostos – išvis nereikalingos? Būtent taip tvirtina ekonomistas Steve'as Hanke ir fizikos bei astronomijos profesorius Richardas Connas Henry – du universiteto dėstytojai iš Baltimorės. 

Jie jau sukūrę Hanke-Henry kalendorių, kuriame – 364 dienos per metus, o kas 5-6 metus – „keliamoji savaitė“. Jų pagrindinė mintis – kasmet datos sutaptų su savaitės dienomis, todėl jas būtų lengviau atsiminti. 

Kitas jų pasiūlymas – atsisakyti laiko juostų. Visame pasaulyje būtų gyvenama pagal tą patį Koordinuotą universalųjį laiką (UTC) – 6 val. ryto Vilniuje reikštų ir 6 val. ryto Sidnėjuje. Tai palengvintų gyvenimą, tačiau reikėtų pakeisti savo požiūrį – atpratinti save nuo prisirišimo prie dabar įprastų valandų. Reikėtų priprasti, kad, pavyzdžiui, Vašingtono gyventojai keltųsi apie 11 val., o eitų gulti – 3 val. 

Skamba utopiškai, tačiau profesoriai yra rimtai nusiteikę. Jie tiki, kad visos šalys pasaulyje gali sutarti pakeisti tai, kaip skaičiuoja laiką. Savo kalendoriaus ir laiko juostos pasiūlymus jie ketina išpopuliarinti per virusines kampanijas socialinėje erdvėje. „Vice“ žurnalistė Sophie Wilkinson kalbėjosi su prof. S.Hanke.

Jis pasakojo, kad, pavyzdžiui, anksčiau Vokietijoje buvo net 5 laiko juostos. 1891 m. generolas Helmuthas von Moltke savo kalboje pareiškė, kad du karus jis laimėjo tik dėl to, kad naudojosi konsoliduota laiko sistema geležinkeliams ir karių logistikai. Aštuntajame dešimtmetyje pilotai ir oro uostai taip pat pradėjo naudoti universalų laiką saugumo sumetimais.

„Tačiau dabar mes esame kitoje eroje, kur stebime beprotišką laiko ir erdvės suspaudimą internetu. Taigi turime universalų laiką, kuris priimtas ir naudojamas, tačiau nesuvokiame, kad jis naudojamas“, – tvirtina jis.

 – Tai kas negerai dabar su laiko juostomis?

 – Paprasčiausias dalykas – susitikimų ar konferencinių skambučių rengimas. Bus klaidų, o tai iš ekonominio požiūrio taško – laiko ir pinigų švaistymas.

 – Ar tai nėra tuomet tarsi pirmojo pasaulio problema?

 – Manau, iš esmės UTC palengvins prekybą ir komercinę veiklą. Bet kas, kas duoda tokią naudą, yra geras dalykas, nes tai veda į taiką ir klestėjimą. Be to, istoriškai buvo konfliktų, kas nustatys laiką. Paryžiui nepatiko, kad nuo Grinvičo skaičiuojamos laiko juostos, o kolonijos ėmė priešintis laiko juostų pokyčiams. Universalus laikas galėtų duoti naudos pradedant technologijų industrijos žmonėmis ir baigiant ūkininkais.

Yra du aspektai. Pirmas – pradėti kalbėti apie laiką, nes tai išprovokuos spontanišką akivaizdaus dalyko – UTC laiko – priėmimą. Ir antra – mums reikės dviejų sistemų. Bus universalus laikas visiems, bet bus ir darbo juostos laikas. Tad kai Saulė bus aukščiausiame taške, jūs priešpiečiausite, tačiau tuomet laikrodis jums rodys skirtingas valandas – priklausomai nuo to, kur pasaulyje gyveni. Vieniems priešpiečiai taps įprastais 4 val, kitiems – 14 val.

 – Ar bus lengva tai įgyvendinti?

 – Kai žmonės apie tai pagalvos, bus lengva suprasti. Jeigu pereitume prie universalaus laiko, darbo juostų laikai kiek susitvarkytų. Galbūt turėtume 24 darbo juostų laikus pasaulyje. Pavyzdžiui, parduotuvė atsidaro 9 val. ryto ir užsidaro 17 val. vakaro pagal saulės laiką. Pagal universalų laiką galbūt tu atsidarytum 14 val. Būtų rytas, bet laikrodis rodytų 14 val. Perėjimą lengva padaryti – valstybės priėmė metrinę sistemą, o tai buvo didesnis pokytis nei universalus laikas.

– Kaip apie kultūrinę laiko reikšmę? Kanye Westo pareiškimas, kad nedirba su žmonėmis, kurie neleidžia jam paskambinti 3 val. nakties, nebeturėtų jokios reikšmės gyvenant pagal UTC laiką.

 – Žmones atgraso universalus laikas, jie sako: „Nenoriu to, nes nenoriu dirbti, kai už lango tamsu, arba miegoti, kai šviesu“. Bet kas to norėtų? Tai neturi nieko bendro su universaliuoju laiku!

Kai universalusis laikas būtų priimtas, mums vis tiek reikėtų atsižvelgti, ar žmonės, su kuriais norime bendrauti, yra jau pabudę.

 – Tad idealiame pasaulyje matote UTC ir saulės laiką koegzistuojant?

 – Taip, tai natūralu. Iš astronominio požiūrio taško, laikas ir dabar visame pasaulyje yra vienodas.

Vien saulės laiko užteko, kai beveik visa veikla buvo vykdoma vietiniame lygmenyje. Šiandien didelė dalis jos yra globali, todėl tam reikėtų ir vieno laiko. 

Komentarai (4)