JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia esąs pasiruošęs „sutvarkyti“ branduolinę grėsmę, keliamą Šiaurės Korėjos – nesvarbu, ar jam padėtų šios kaimynė Kinija.

D. Trumpas, šią savaitę priimsiantis Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, sekmadienį pareiškė, kad galėtų veikti vienas, jei Pekinas nuspręstų neprisijungti.

„Jei Kinija neišspręs Šiaurės Korėjos (problemos – Alfa.lt), mes tai padarysime“, – JAV prezidentas sakė interviu „Financial Times“.

D. Trumpas plačiau neaiškino, kaip jis ketina sustabdyti Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong-uną, kad šis neplėstų savo branduolinio arsenalo. Dalis analitikų mano, kad jo užuominos tėra bandymas išvesti Xi Jinpingą iš pusiausvyros prieš svarbų susitikimą, kuris vyks ketvirtadienį ir penktadienį.

Tačiau Demokratijų gynybos fondo ekspertas Anthony Ruggiero sveikina D. Trumpo pareiškimą, kaip galintį padėti išeiti iš akligatvio.

„Laukimas, kol Kinija paspaus Šiaurės Korėją, nesuveikė Bushui, nesuveikė Obamai ir nesuveiktų Trumpui. Pernelyg skiriasi mūsų prioritetai“, – sakė jis.

Iki šiol JAV daugiausiai dėmesio skyrė daugiašalėms pastangoms ir Jungtinių Tautų (JT) sankcijoms, tuo pačiu demonstruodamos vadinamąją „strateginę kantrybę“ su viltimi, kad Kimo režimas galiausiai nusileis. Tačiau jis nenusileido – Šiaurės Korėja 2016-aisiais dar labiau plėtė savo balistinių raketų ir branduolinę programas.

Kaip galėtų atrodyti vienašališki JAV veiksmai Šiaurės Korėjos atžvilgiu?

1 scenarijus: derybos

Mažiausiai tris kartus per rinkimų kampaniją D. Trumpas užsiminė apie galimybę imtis radikalių veiksmų – pavyzdžiui, susėsti su Kim Jong-unu prie amerikietiško stiliaus vakarienės.

„Nemanau, kad burgeris ir bulvytės ką nors išspręstų“, – sakė Hooverio instituto ekspertas Lanhee Chenas.

„Nemanau, kad tai yra vienas iš tų klausimų, kuriuos galima išspręst pernakt. Ir jeigu turės veikti diplomatija, tam prireiks daug laiko ir reikės spręsti labai, labai keblius klausimus“, – pridūrė jis.

Pchenjanas nurodo, kad sutiktų derėtis, tačiau be visiško branduolinių technologijų atsisakymo kaip išankstinės sąlygos.

Šiaurės Korėja gali būti linkusi įšaldyti branduolinę ir raketų programas, jei Vašingtonas mainais suteiktų garantijų dėl saugumo, sakė Leonas Sigalas, Niujorke įsikūrusios Socialinių mokslų tyrimų tarybos Šiaurės Rytų Azijos bendrojo saugumo projekto direktorius.

„Vienintelis būdas D. Trumpui išeiti iš akligatvio - atnaujinti kalbas su Šiaurės Korėja, kuo anksčiau, tuo geriau, kad įsitikintume, ar jie yra linkę įšaldyti ginklavimąsi“, – L. Sigalas rašė komentare CNN dar prieš naujausius D. Trumpo pareiškimus.

Tačiau tokia strategija būtų labai rizikinga. Pastarojo meto Kim Jong-uno provokacijos labai apsunkino D. Trumpo galimybes ištiesti ranką.

Po ilgesnio ramybės laikotarpio, kuris sutapo su D. Trumpo išrinkimu, Šiaurės Korėja paleido naujo tipo balistinę raketą, kai JAV prezidentas susitiko su Japonijos premjeru Shinzo Abe. Nuo to laiko Šiaurės Korėja paleido septynias raketas ir atliko du raketų variklių testus.

Pchenjano tarptautinė padėtis labai suprastėjo po to, kai Malaizijos sostinės Kvala Lumpūro oro uoste buvo nužudytas Kim Jong-uno netikras brolis Kim Jong-namas. Šiaurės Korėja neigia prie to kaip nors prisidėjusi.

2 scenarijus: daugiau spaudimo

A. Ruggiero teigimu, JAV turėtų stipriau paspausti Kinijos bankus ir bendroves, įtariamas pagalba Šiaurės Korėjai. Jis remiasi pavyzdžiu, kai Europos bankams teko mokėti finansines baudas už sandorius su Iranu, kai dar galiojo JAV sankcijos tai šaliai.

„Trumpui reikėtų pasiųsti Iždo departamentą, kad šis tirtų Kinijos bendroves ir bankus bei pasakytų, kad tai nebus leidžiama, ir juos baustų“, – sakė A. Ruggiero, padėjęs rašyti analogišką teisės aktą Irano klausimu, kai dar dirbo senatoriaus Marco Rubio komandoje.

Praėjusios savaitės penktadienį JAV Iždo departamentas paskelbė sankcijas 11 Šiaurės Korėjos piliečių ir vienai tos šalies bendrovei. Tačiau A. Ruggiero teigia, kad JAV būtina sutelkti dėmesį į Kiniją.

Kiti analitikai laikosi požiūrio, kad sankcijos, kad ir kaip gerai būtų nutaikytos, neprivers Šiaurės Korėjos režimo nusileisti.

„Kad ir kas būtų, paskutinis dalykas, kurį jie apkarpys, bus kariuomenė“, – sakė Pietų Korėjos Jonsėjaus universiteto Kinijos studijų profesorius Johnas Delury.

Griffitho Azijos instituto Australijoje bendradarbis Peteris Laytonas teigia, kad JAV būtina įtikinti Kiniją, kad kas nors pasikeistų santykiuose su Korėjos Liaudies Demokratine Respublika (oficialus Šiaurės Korėjos pavadinimas – Alfa.lt).

„Įtikinkite Kinijos vadovybę, kad ji kenkia pati sau, remdama KLDR. Ir toliau viešai siekite Kim Jong-uną su Xi Jinpingu, mėginkite globalioje viešojoje nuomonėje juos padaryti kuo artimesnius“, – sakė jis.

3 scenarijus: kariniai veiksmai

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas praėjusį mėnesį, pirmą kartą šiose pareigose lankydamasis Azijoje, pareiškė, kad JAV svarstytų karinių veiksmų prieš Šiaurės Korėją galimybę, jei būtų provokuojamos.

„Žinoma, mes nenorime, kad viskas pasiektų karinį konfliktą… Tačiau, žinoma, jeigu Šiaurės Korėja imtųsi veiksmų, keliančių grėsmę Pietų Korėjos ar mūsų pačių pajėgoms, į tai būtų deramai atsakyta“, – sakė jis.

Analitikai perspėja, kad, nors JAV turi triuškinamą šaunamosios galios persvarą prieš Šiaurės Korėją, amerikiečių smūgiai greičiausiai brangiai kainuotų Pietų Korėjai.

„Viską įmanoma padaryti, tačiau viskas atsiremia į tai, kiek rizikos jūs norite prisiimti, lyginant su rezultatu, kurio siekiate“, – sakė Havajų Ramiojo universiteto profesorius ir buvęs JAV Ramiojo vandenyno vadavietės Jungtinio žvalgybos centro operacijų direktorius Carlas Schusteris.

Teksase įsikūrusi geopolitinės analizės grupė „Stratfor“ serijoje ataskaitų nuo 2016 metų gegužės tvirtino, kad JAV galėtų suburti pajėgas, galinčias per triuškinančią pirmąją atakos bangą pasiųsti į taikinius Šiaurės Korėjoje daugiau nei 600 sparnuotųjų raketų ir išmaniųjų bombų.

Amerikiečiai konflikto atveju remtųsi strateginiais bombonešiais B-2 ir naikintuvais F-22 „Raptor“, dideliais Ohajo klasės povandeniniais laivais bei daugeliu regione dislokuotų kreiserių ir eskadrinių minininkų.

Esminė problema, kaip nurodo „Stratfor“, yra Pchenjano mobilūs raketų paleidimo įrenginiai, kurie, bent teoriškai, galėtų pasiųsti branduolinį užtaisą į Pietų Korėją ar net Japoniją – su katastrofiškomis pasekmėmis.

Pasak P. Laytono, buvusio Australijos karinių oro pajėgų karininko, D. Trumpas taip pat turi ir neletalinių priemonių, kurių panaudojimas greičiausiai nesukeltų Šiaurės Korėjos atsakomojo smūgio. Viena iš jų – paprasta blokada, kuri nepraleistų nei vieno laivo, plaukiančio į ar iš Šiaurės Korėjos teritorinių vandenų.

Rizikingesnis pasirinkimas būtų pasitelkti į priešraketinę sistemą „Aegis“ sujungtus karo laivus, kad šie nutrauktų bet kokius Šiaurės Korėjos raketų bandymus.

Kita vertus, slapti specialiųjų pajėgų reidai Šiaurės Korėjoje būtų pernelyg rizikingi; jų metu JAV kareiviai galėtų patekti į nelaisvę. Ekspertai nurodo, kad Šiaurės Korėjoje nematyti elito ar platesnės visuomenės pasipriešinimo grupių, kurios būtų pasirengusios mesti iššūkį režimui, net jeigu šis po JAV karinio smūgio laikinai liktų be vadovybės.

„Režimo kaita tėra šnipų romano lygio kalbos“, – sakė J. Delury.

Komentarai (2)