Lietuvių kalba pateko į išskirtinį TOP 7 sąrašą: tik nedaugelis pasaulio kalbų gali jai prilygti

Ačiū už nuorodą, visada smagu sužinoti ką nors nauja. Kalbos sudėtingumas yra visiškai nauja sritis, šiame amžiuje pakeitusi anksčiau vyravusį požiūrį, kad visos kalbos yra vienodai sudėtingos. Taip įvyko greičiausiai todėl, kad šiais laikais statistinę tekstų analizę galima atlikti žymiai lengviau kompiuteriais. Bet man bent jau nėra tekę matyti jokio šia metodika sudaryto kalbų sąrašo pagal sudėtingumą. Ten toliau straipsnyje rašoma, kad galima palyginti skirtingus kalbos aspektus, o ne visai kalbai priskirti kokį nors sudėtingumo indeksą. Aš tik kritiškai žvelgčiau į straipsnyje aprašytus sudėtingumo kriterijus. Dėl fonologijos ir gramatikos kaip ir aišku – daugiau garsų / daugiau galūnių = tarsi sudėtingesnė kalba. Bet kad lietuvių kalba būtų labai sudėtinga vien dėl to, kad žodžius sakinyje galima sustumdyti beveik bet kaip ir gausis sakinys („Organizational complexity: e.g. ways of arranging components, phonotactic restrictions, variety of word orders.“ = daugiau galimų žodžių kombinacijų, vadinasi, sudėtinga kalba), tai kažin. Aš kaip tik sakyčiau, kad griežta tvarka didina sudėtingumo lygį.

. Lietuvių kalboje panašų efektą gali gauti sukeisdamas sakinio dalis. Namo! - pasakė jis ir išėjo. Jis išėjo ir pasakė - Namo! Jis pasakė - Namo! - ir išėjo. Kaip paaiškinti skirtumus kokiam angliakalbiui?

Na, kitose kalbose šis pavyzdys skambėtų analogiškai, šiuo konkrečiu atveju angliakalbiui problemų kilti neturėtų: "Go home (I’m going home)!", he told and went out. He went out and told: "Go home!" He told "Go home!" and went out. Dėl tų niuansų tai, žinoma, tu teisus, – paprastos žodžių tvarkos inversija lietuvių ir aplinkinėse (taip pat suomių bei estų) kalbose daroma pabrėžiant informacijos naujumą: tema (tai, kas žinoma) pasakoma sakinio pradžioje, rema (tai, kas nauja) – pabaigoje (Sūnus pasveikino motiną šešiasdešimtmečio proga ≠ Šešiasdešimtmečio proga motiną pasveikino sūnus). Skirtingose kalbose šiam svarbiam aspektui išreikšti yra visiškai skirtingų priemonių: žymimųjų / nežymimųjų artikelių opozicija, veikiamosios / neveikiamosios rūšies opozicija (anglų kalba), speciali pabrėžiamoji konstrukcija (prancūzų kalba) ir kt. Bet vis tik reikia turėti galvoje, kad laisvos žodžių tvarkos kalbose tipinės žodžių tvarkos nesilaikymas dažniausiai sakinio negriauna, tik neišreiškia tam tikrų niuansų, o griežtos žodžių tvarkos kalbose nesilaikant šių taisyklių gali sugriūti visas sakinys. Kita vertus, kas gali pasirodyti sudėtinga tiems, kurie kalba griežtos žodžių tvarkos kalba, – tai žodžių tvarkos inversija stilistiniais sumetimais: Pamatė mergaitė kelio pakraštyje raudoną gėlę ir panoro ją nuskinti. Bet vėlgi – nemanau, kad mažiau žodžių tvarkos apribojimų turėtų būti laikoma kalbos sudėtingumo įrodymu, nes juk lietuvių kalbos atveju žmogus turi daugiau šansų būti suprastas ir prastai mokėdamas lietuvių kalbos žodžių tvarkos taisykles. Vokiečių, anglų ir prancūzų kalbų atveju jam reikės įdėti daugiau pastangų.