Pietrytinėje Brazilijos dalyje prie Atlanto vandenyno, maždaug už 50 km nuo Vitorijos, Espirito Santo valstijos sostinės, įsikūręs Gvarapario miestas, kurį itin mėgsta turistai. Balto smėlio paplūdimiais garsėjantis Gvaraparis yra populiari atostogų kryptis turistams iš Minas Žeraiso valstijos, taip pat Vitorijos ir Vila Veljos miestų.

Nors Brazilija turi ilgą pakrantės liniją ir šimtus kilometrų paplūdimių, Gvaraparis yra viena iš vos kelių vietų, kuriose smėlis yra natūraliai radioaktyvus.

Gvarapario smėlyje yra monacitų – rausvai rudos spalvos fosfatų klasės mineralų, kurių sudėtyje aptinkami keli reti žemės elementai, įskaitant radioaktyvųjį uraną ir torį. Natūralus radiacinis fonas Gvarapario paplūdimyje siekia 20 μSv per valandą, tačiau kai kuriose vietose jis pakyla net iki 131 μSv per valandą. Palyginimui pasakysime, kad atliekant krūtinės rentgenogramą, spinduliuotė būna lygi 100 μSv.

Kad smėlyje iš Brazilijos yra monacitų, XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje pirmasis pastebėjo austrų mokslininkas Carlas Aueris von Welsbachas. Jis juos aptiko smėlyje, kuris buvo naudojamas laivo balastui. C. A. von Welsbachas ieškojo torio savo naujai išrastų dujinių žibintų tinkleliams. Monacitų turintis smėlis greitai buvo paverstas torio šaltiniu ir tapo pagrindu retų elementų pramonei. Iki Antrojo Pasaulinio karo šioje pramonėje dominavo monacitų kasyklos Pietų Indijoje ir Brazilijoje, o vėliau šių mineralų kasimas persikėlė į Pietų Afriką bei Australiją.

1972 metais gydytojas Silva Mello Gvarapario radioaktyvų smėlį pradėjo naudoti medicininiais tikslais: vėžiu ir artritu sergantiems pacientams jis siūlydavo gulėti ant šio smėlio. Savo knygoje „Guarapari: Miracle of Nature“ („Gvaraparis: gamtos stebuklas“) S. Mello aprašė natūralios radiacijos naudą, ir netrukus regioną aplink Gvaraparį užplūdo tūkstančiai turistų. Daugybė žmonių apsikasa monacitiniu smėliu, manydami, kad tai yra sveika ir gali išgydyti jų negalavimus. Gydomoji šio smėlio galia tapo labai pelninga valstijos turizmo pramonei. Gvarapario smėlio terapines savybes nuolat liaupsina ir reklamos Brazilijos žiniasklaidoje.

Tačiau Brazilijos atominės energetikos agentūra nerekomenduoja žmonėms pasilikti šiame paplūdimyje ilgą laiką, nes gama spinduliuotė šiame paplūdimyje yra gana intensyvi. Aukštos energijos gama spinduliai gali prasismelkti į organizmą ir sukelti odos vėžį bei pažeisti audinius. Jei bus įkvėpta, radiacija nuo smėlio gali sukelti plaučių vėžį.

Agentūra siūlė turistų labui nukasti juodą smėlį, turintį daug monacitų, ir tvirtino, kad pajamos, kurios būtų gautos išgavus ir pardavus monacitą, galėtų padengti šios operacijos išlaidas. Be to, monacitais yra turtingas ilgas Brazilijos pakrantės ruožas, pradedant į šiaurę nuo Rio de Žaneiro ir baigiant regionu į pietus nuo Baijos – iš viso maždaug 800 km. Dėl tos pačios priežasties šiame regione taip pat yra nemažai šio mineralo gamybos įmonių.

Komentarai ()