Neįtikėtina, bet net 15 metų Arkties sala Sovietų Sąjungoje buvo vadinama sovietų didžiausio priešo vardu - problemos sprendimas sukėlė dar didesnę, net 68 metus trukusią painiavą (Foto) ()
Sovietų valdžiai maža negyvenama sala Arkties vandenyne pasirodė esanti tikras galvos skausmas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sunku įsivaizduoti šalį, kuri priešų garbei pavadintų gatvę, parką, aikštę ar kitą geografinį objektą. Nepaisant to, 15 metų sala Arkties vandenyne buvo pavadinta asmens, kurį sovietų valdžia kadaise laikė didžiausiu priešu, vardu.
1901 m. Rusijos imperatoriškosios mokslų akademijos poliarinė ekspedicija atrado negyvenamą salą Karos jūroje Arkties vandenyne.
Jos šiaurinę viršūnę buvo nuspręsta pavadinti Kolčiako kyšuliu vieno iš ekspedicijos narių – jauno hidrografo Aleksandro Vasiljevičiaus Kolčiako garbei. Po septynerių metų visa sala buvo oficialiai pavadinta jo vardu.
Vėlesniais metais Aleksandras Kolčiakas apleido mokslinę veiklą ir visiškai atsidavė karinio jūrų laivyno reikalams. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis pakilo iki Juodosios jūros laivyno vado laipsnio.
1917 m. revoliucija ir šalyje prasidėjęs pilietinis karas Aleksandrą pakėlė į pačias valdžios aukštumas. Jis ne tik tapo vienu iš antibolševikinių baltųjų judėjimo lyderių, bet ir sovietų valdžiai prieštaraujančių jėgų buvo pripažintas aukščiausiu Rusijos vadovu.
1919 m. pavasarį Admirolo Kolčiako vadovaujam baltoji armija pradėjo plataus masto puolimą Maskvos link iš Sibiro, pasiekė daug svarbių pergalių ir užėmė didelius šalies plotus, kuriame tuo metu gyveno daugiau nei 5 milijonai gyventojų. Tai sukėlė rimtą bolševikų lyderių susirūpinimą.
Leninas paskelbė, kad admirolas Kolčiakas yra pagrindinis Rusijos Sovietų Respublikos priešas. „Turime sutelkti visas pastangas ir išlaisvinti savo revoliucinę energiją, tada Kolčiakas bus greitai sutriuškintas. Volgą, Uralą ir Sibirą galima ir reikia apginti ir atgauti“, – rašė pasaulinės revoliucijos lyderis.
Dėl Raudonosios armijos kontrpuolimo Baltosios gvardijos kariuomenė netrukus staiga pasitraukė atgal į Sibirą. Kolčiakas pateko į savo priešų rankas ir buvo sušaudytas 1920 m. vasario 7 d.
Kolčiako sala
Pasibaigus pilietiniam karui, nugalėto baltųjų judėjimo lyderių, įskaitant ir admirolo Kolčiako, vardai SSRS buvo ištrinti. Sovietų mokslas taip pat bandė ignoruoti Aleksandro, kaip mokslininko, pasiekimus.
Tačiau ėjo metai, o sala, pavadinta bolševikų didžiausio priešo garbei išsaugojo savo pavadinimą ir taip buvo pavaizduota sovietiniuose žemėlapiuose.
Tik 1937 m. valdžia susizgribo ir salą skubiai pervadino kito 1901 m. Rusijos poliarinės ekspedicijos dalyvio – Jakutijos kazokų pulko seržanto Stepano Rastorgujevo vardu.
Skubėdami biurokratai neatsižvelgė į tai, kad tuo metu Karos jūroje jau buvo Rastorgujevo sala. Painiava dėl dviejų identiškai pavadintų salų truko iki 2005 m., kai buvo nuspręsta vienai iš jų grąžinti istorinį Kolčiako pavadinimą.
