Fordlandija: žlugęs H.Fordo bandymas Brazilijos džiunglėse kurti miestą-utopiją

teisingai maste tas Fordas. technologijos gali pakeist viska. vat sintetinis kauciukas ir pakeite viska. cia tik pazangesne technologija. o tie miesteliai buvo sekminga ideja, tik technologiskai neteisingai organizuota. jei iskart butu augine pupeles ir lankstesni darbo grafiko taikyme - su tokiom investicijom butu suklesteje. "viskas viename" nesuveikia beveik niekada. o va atskiros technologijos - kurios kazka pagerina - beveik visada sekme. su papildomu finansavimu - 100% sekme. siaip gana kvailai kaltina - kad specialistu nepasamde kai jau pastate jau velu tada - jis sieke gamybos greicio... pries sklypa perkant reikejo samdyt. ta klaida beja istaise - vadinas buvo genijus - sugebejo pripazint ir pasimokyt. kai paziuri kaip pas mus vadovauja visokie konservai - nu tai graudu... klaidas ne salina, o maskuoja... kaip visai prisisyke pries visuomene, savo suda toliau uzdengineja kaukem, uzsima problemos ignoravimu. kai jau reiketu uzsiimt savo konservuoto sudo isvalymu...

Patvirtino ir kapitalistai, kad kolchozai ir kai viską reguliuoja, kaip tu turi gyventi yra pasmergta žlugimui. Žmogus atidirbęs 8val. turi turėti galimybę gyventi ir sąlygas, kaip nori. Ir ne uždaroje bendruomenėje, o kur nori. Uždaros sistemos visda išsigimsta. Kaip pvz Sovietų Sąjunga ar Šiaurės Korėja, Kinija ir visi autoritariniai rėžimai. Nes tas pats galioja ir politiniams rėžimams. Kai kažkas galvoja, kad geriau žino, kaip žmonėms reikėtų gyventi - tai jau yra problema. Visada turi būti pasirinkimo laisvė, liberalumas

O kaip dėl GHG mažinimo, vardan lėtesnio dabartinių ekosistemų žudymo? Čia irgi niekas neturėtų aiškinti, kaip mums reikia gyventi? Nemanai kad reiktų ieškoti aukso viduriuko?

Nereikia visko suplakt į vieną. T.y. nepritaikysi vienos taisyklės visiems gyvenimo atvejams. Man patiko Žako Fresko išsireiškimas: jeigu norime gyventi gerai, tai turime būti negailestingai sąžiningi. Tai GHG atveju taip pat - yra problema, tai reikai ją spręsti. Gal būt mūsų pačių komforto sąskaita, bet vardan išlikimo. Turime būti lankstūs, mokėti pripažinti klaidas ir jas taisyti. O ne teisintis, versti kažkam kaltę ko pasekoje tik iššvaistomas laikas, o problema niekur nedingsta. Dažnai nutinka ir taip, kad sukuriama nauja problema, o šita eina užmarštin. Tai nėra progresas - tai kažkoks chaoso įvedimas iki tokio lygio, kad patys nebesusigaudom ir net pamirštam kodėl pradėjom.