Afganistanas vėl Talibano rankose – kas dabar laukia karo nualintos šalies: štai ką sako užsienio politikos ekspertai (Foto, Video) ()
Po beveik 20 metų karo, JAV išvedė savo karius iš Afganistano, o Talibanas atgavo šalies kontrolę. Atsižvelgdama į šiuos įvykius, užsienio politikos ekspertų grupė nagrinėja du atskirus, bet susijusius klausimus: kodėl JAV kariniai veiksmai Afganistane buvo nesėkmingi, ir kas laukia nesantaikos apimtos šalies?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasaulio bendruomenė vis dar bando suvokti, kodėl taip greit žlugo JAV remiama nacionalinė vyriausybė Afganistane, kuri negalėjo išlaikyti valdžios, pasitraukus JAV pajėgoms.
Virtualus renginys „JAV, Afganistanas, rugsėjo 11 d.: baigtas ar nebaigtas reikalas?“ buvo naujausias „Starr“ forumo ciklas, surengtas Masačiusetso Technologijų Instituto (MIT) Tarptautinių studijų centro, kuriame nagrinėjamos pagrindinės užsienio politikos ir tarptautinės problemos. Renginį moderavo MIT „Ford“ tarptautinis politikos mokslų profesorius Barry Posenas.
Į klausimą „kodėl JAV negalėjo padėti sukurti tvirtesnės valstybės Afganistane per 20 metų“, ekspertai pasiūlė kelis atsakymus.
Mičigano universiteto istorijos profesorius Juanas Cole'as, besispecializuojantis Artimųjų Rytų klausimais, pasiūlė, kad didelio masto karinės ambicijos Afganistane yra strateginio pertekliaus atvejis.
Talibanas 1996–2001 m. kontroliavo didžiąją dalį Afganistano, suteikdamas prieglobstį teroristinei grupuotei „Al Qaeda“, įvykdžiusiai 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolius prieš JAV.
Tačiau, jo teigimu, bet kokia karinė veikla, išskyrus tą, kuria siekiama išardyti „Al Qaeda“, greičiausiai virs nesėkme.
„Pirmasis JAV išpuolis prieš Afganistaną gali būti pateisinamas – „Al Qaeda“ ten turėjo treniruočių stovyklas, kurios buvo panaudotos rugsėjo 11-osios atakos rengimui, todėl tų stovyklų sunaikinimas, užtikrinant, kad jos negalės toliau veikti, buvo teisėta karinė misija“, - sakė Cole.
Tačiau profesorius pridūrė: operacija „užimti visą sunkiai valdomą šalį“ buvo „pasmerkta žlugti“.
JAV neišvengiamai glaudžiau bendradarbiavo su kai kuriomis etninėmis grupėmis, o su kitomis ne; vietos elitas siurbė užsienio pagalbą; kai kurios militarizuotos frakcijos, kurios bendradarbiavo su JAV, griežtai reagavo prieš užsienio karių buvimą šalyje. Visa tai reiškė, kad JAV lūkesčiai netrukus „nusileido ant žemės“.
Brookings instituto saugumo, strategijos ir technologijų centro vyresnioji bendradarbė Vanda Felbabas-Brown pabrėžė du ilgalaikius veiksnius, kurie sužlugdė JAV pastangas sukurti naują Afganistano valstybę.
Tęsinys kitame puslapyje:
„Iš esmės Jungtinės Valstijos per visus 20 karo metų niekada nesprendė, kaip atgrasyti Pakistaną nuo daugialypės paramos Talibanui - materialinę paramą, saugų prieglobstį ir kitokią paramą." , - sakė Brown.
Antra, šalyje, kurioje 40–50 procentų pajamų per pastaruosius du dešimtmečius buvo gauta iš užsienio pagalbos, JAV ir jos sąjungininkės negalėjo sukurti patenkinamus vietos administracijos valdymo įpročius.
Be to, Felbab-Brown atkreipė dėmesį į teigiamas JAV pastangų Afganistane pasekmes per pastaruosius 20 metų, įskaitant ekonominę naudą ir ypač moterų išsilavinimą. „Vis dar yra didelis skirtumas tarp dabartinio Afganistano skurdo ir masinio bado bei didžiulio pilietinių ir žmogaus teisių pablogėjimo, koks buvo 1990-aisiais“.
Kas dabar laukia Afganistano, darant prielaidą, kad Talibanas sustiprins daugumos ar visos šalies kontrolę?
„Blogiausias scenarijus, kad laikui bėgant šalis atrodys kaip dešimtajame dešimtmetyje“,- sakė Felhab-Brown, turėdama omenyje labai radikalią Talibano politiką, kuri moterims beveik nesuteikė jokių teisių ir lėmė didžiulius kultūrinės veiklos apribojimus.
„Alternatyvi ir geresnė versija yra į Iraną panaši sistema, turinti ir Irano politines struktūras, ir politinių laisvių rinkinį, kuriame moterys gali įgyti išsilavinimą, turėti darbą, išeiti iš namų be globėjo. Vis dėlto, tai vis tiek reikštų ribojančią valstybę pagal Vakarų standartus“, - pridūrė Felhab-Brown.
Kaip pažymėjo vyresnioji patarėja ir Rusijos specialistė Carol Saivetz, vykdanti MIT saugumo studijų programą, Talibano kontroliuojamo Afganistano pasekmės tarptautiniams santykiams taip pat lieka neaiškios.
Ji pastebėjo, kad nors kai kurie Rusijoje gali būti patenkinti, stebėdami JAV sunkumus išvykstant iš Afganistano, pati Rusija jau seniai nerimauja dėl radikalių islamo grupių plitimo jos įtakos srityje.
Saivetz taip pat pastebėjo, kad sovietų invazija į Afganistaną ir vėlesnė okupacija, trukusi nuo 1979 iki 1989 m., rodo sunkumus bandant pakeisti šalį, ypač jos kaimo vietovėse.
„Sovietų Sąjungos patirtis Afganistane tikrai buvo labai panaši į JAV“, - sakė Saivetz.
