Atakamos dykumos ruože Čilėje išsibarstę juodos ir žalios spalvos silikatinio stiklo gabalai. Kaip stiklas atsidūrė čia, išbarstytas 75 km ilgio koridoriuje, iki šiol buvo paslaptis.

Milžiniškas sprogimas

Dabar, išanalizavus kosmines dulkes iš stiklo, paaiškėjo, kad stiklas tikriausiai susidarė, kai prieš 12 000 metų virš dykumos sprogo kometa arba jos liekanos, lapkričio 2 d. žurnale „Geology“ pranešė mokslininkai.

Planetų geologo Peterio Schultzo teigimu, žemėje žinoma tik apie 190 smūginių kraterių, rašoma „Science News“. Krintančios kosminės uolienos išgraužė šias vietas, tačiau nėra žinoma, kad jas būtų sukūrusi kometa. Taip yra todėl, kad kometos paprastai sprogsta dar nepasiekusios žemės – toks pat likimas ištinka ir kai kuriuos mažus asteroidus.

Tokie ugniniai įvykiai, vadinamieji oro sprogimai, yra dramatiški, sukelia didžiulį karščio kiekį ir stiprius vėjus. Tačiau jų poveikis būna laikinas ir dažnai nepalieka ilgalaikių pėdsakų, pavyzdžiui, kraterių.

Atakama, sausiausia pasaulyje dykuma, yra gerai prisitaikiusi smūgių vietoms išsaugoti. Be to, joje gausu smėlio, kurį įkaitinus iki itin aukštos temperatūros, susidaro stiklas.

Beveik visas natūralus žemėje randamas stiklas susidaro dėl ugnikalnių skleidžiamos šilumos. Tačiau Atakamos dykumoje esantis stiklo koridorius yra už kelių kilometrų nuo artimiausio ugnikalnio, o tai leidžia manyti, kad stiklas susidarė per kitokio pobūdžio kaitinimą, pavyzdžiui, oro sprogimą.

Klaidinantys radiniai

Tačiau senovinių augalų, rastų aplink stiklą esančiame dirvožemyje, radiokarbono datavimas rodo, kad visi gabalai susiformavo ne tuo pačiu metu. Kadangi oro sprogimai retai įvyksta toje pačioje vietoje du kartus, šie įrodymai paskatino kai kuriuos mokslininkus manyti, kad stiklas susiformavo per kelis didžiulius žolės gaisrus.

Kaip praneša „Science News“, mokslininkams ši idėja pasirodė nepriimtina, nes žolės tokio dydžio gaisrams tiesiog nebūtų užtekę. O ir ištyrę dalį stiklo mokslininkai nustatė, kad jis susidarė esant didesnei nei 1700 °C temperatūrai – daug aukštesnei nei žolės gaisrų metu.

Dar daugiau, komanda aptiko stikle įterptų junginių, kurie taip pat buvo randami kometose NASA misijos „Stardust“ metu, bet beveik niekada nebuvo randami asteroiduose.

Vienintelis būdas, kaip šios kosminės dulkės galėjo patekti į stiklą, yra tas, kad labai senas kosminės šiukšlės gabalas, pavyzdžiui, kometa, sprogo tuo metu, kai susiformavo stiklas, teigia tyrėjai.

Oro sprogimas taip pat padėtų paaiškinti, kodėl stiklas atrodo susisukęs. „Akivaizdu, kad stiklas buvo mėtomas ir sukrito. Iš esmės jis buvo minkomas kaip duona“, – „Science News“ sakė P.Schultzas.

Smūgio smarkumas turėjo išsklaidyti stiklą toli per dykumą ir ant skirtingų nuosėdų sluoksnių. Kadangi šie sluoksniai susiformavo skirtingu laiku, galėjo susidaryti iliuzija, kad stiklas susidarė kelių įvykių metu. Nagrinėdami augalų, turėjusių tiesioginį sąlytį su stiklu, datavimą, tyrėjai nustatė tikėtiną kometos smūgio datą – maždaug prieš 12 000 metų.

Šis laikas rodo, kad įvykis įvyko praėjus maždaug 800 metų po paslaptingo spartaus atšalimo laikotarpio, kuris sutapo su daugelio stambių gyvūnų išnykimu. Kai kurie mokslininkai iškėlė prielaidą, kad virš Šiaurės pusrutulio sprogusi kometa sukėlė virtinę įvykių, dėl kurių susidarė šaltos sąlygos. Tiesa, ši idėja laikoma kontroversiška.

Komentarai ()