Indonezija perkels savo sostinę iš grimztančios Džakartos – jau išrinktas naujosios sostinės pavadinimas ir vieta, esanti už 2000 km (Video) ()
Indonezija nėra pirmoji regiono šalis, persikėlusi sostinę. Bet Indonezijos sostinei Džakartai gresia nugrimzdimas, todėl vyriausybė imasi skubių priemonių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Indonezijos parlamentas antradienį priėmė įstatymą, patvirtinantį jos sostinės perkėlimą iš lėtai grimztančios Džakartos į vietą, esančią už 2 000 kilometrų džiunglėmis apaugusioje Borneo saloje. Naujoji sostinė vadinsis Nusantara.
Atstovų rūmų balsavimas suteikia teisinę bazę tokiam žingsniui, kurį 2019 m. balandį pirmą kartą pareiškė prezidentas Joko Widodo, nurodydamas problemas, kaip kylantį jūros lygį ir dideles spūstis tankiai apgyvendintoje Javos saloje.
Sostinėje su priemiesčiais gyvena daugiau nei 30 milijonų žmonių, o Džakartą jau seniai kamuoja rimtos infrastruktūros problemos ir potvyniai, kuriuos dar labiau padidino klimato kaita, o ekspertai prognozuoja, kad iki 2050 m. net trečdalis miesto gali atsidurti po vandeniu.
Naujoji sostinė užims apie 56 180 hektarų plotą Rytų Kalimantano provincijoje, esančioje Indonezijos Borneo saloje, kurią šalis dalijasi su Malaizija ir Brunėjumi.
Iš viso projektui buvo rezervuoti 256 142 hektarai, o papildoma žemė skirta galimai plėtrai ateityje.
Ankstyvieji naujosios sostinės planai vaizduoja utopinį dizainą, kuriuo siekiama sukurti aplinkai nekenksmingą „išmanųjį“ miestą, tačiau iki šiol patvirtinta nedaug detalių paie būsimąjį miestą.
Planams pradėti statybas 2020 metais sutrukdė prasidėjusi COVID-19 pandemija.
Aplinkosaugininkai, kritikuojantys sostinės perkėlimą, perspėjo, kad tai gali pakenkti ekosistemoms regione, kur kasybos ir palmių aliejaus plantacijos jau kelia grėsmę atogrąžų miškams, kuriuose gyvena nykstančios Borneo rūšys.
Pirmadienį prezidentas Widodo pareiškė, kad naujoji sostinė bus ta, „kur žmonės bus arti bet kurios kelionės vietos, kur jie galės važiuoti dviračiu ir visur vaikščioti pėsčiomis, ir nebus išmetamų teršalų“.
„Šioje sostinėje bus ne tik vyriausybinės įstaigos, bet ir norime sukurti naują išmanųjį metropolį, kuris galėtų traukti pasaulinius talentus ir tapti inovacijų centru“, – sakė jis savo kalboje vietiniame universitete.
„Nusantara“, reiškianti „salynas“, buvo pasirinkta iš 80 pavadinimų sąrašo, nes žodis buvo plačiai atpažįstamas indoneziečių ir lengvai įsimenamas, pirmadienį sakė šalies vystymosi ministras Suharso Monoarfa.
Naujajam miestui vadovaus institucija, pavadinta Valstybės sostinės administracija, kurios vadovą penkerių metų kadencijai skirs tiesiogiai prezidentas.
Biudžeto detalės dar nebuvo atskleistos prezidento dekrete, nors ankstesnėse ataskaitose projekto sąnaudos buvo numatytos 33 mlrd. USD.
Naujoji sostinė bus statoma penkiais etapais, pradedant nuo pirmojo 2022–2024 m., sakė finansų ministras Sri Mulyani Indrawati.
Pradinis etapas prasidės nustatant, kur bus valdžios centras ir kaip plėtoti pagalbinę infrastruktūrą, kuri galėtų būti įtraukta į ekonomikos atgaivinimo biudžetą.
Indonezija nėra pirmoji regiono šalis, persikėlusi sostinę.
Malaizija 2003 m. perkėlė savo vyriausybę iš Kvala Lumpūro į Putradžają, o Mianmaras 2006 m. sostinę iš Rangūno perkėlė į Neipidą.
