Netikėtas atradimas: Žemės vidus vėsta greičiau, nei manyta - kodėl taip vyksta?

Aš vis pagalvoju, ar yra tokios planėtos, kurios kiek dydesnės už žemę, bet jų gelmių temperatūra tokia šilta, kad jos paviršiaus temperatūra daugiau priklauso nuo žemės gelmės temperatūros nei nuo artimiausios žvaigždės. Jei taip, tai tokiose planėtose galėtu egzistuoti gyvybė visai jai nesant prie žvaigždės. O gal papraščiausiai taip neįmanoma, jinai atvėstu.

O kodėl Žemės brandulys karštas - kas jį įkaitino? Čia tęsiasi nuo didžiojo sprogimo tas karštis ar magnetiniai laukai, gravitacija, kadangi Žemė aktyviai sukasi aplink Saulę sukuria tą karštį viduje?

Žemės vidus vėsta greičiau, nei manyta - kodėl taip vyksta? todėl, kad blogai buvo paskaičiavę. Taškas.

Jeigu spausti medžiagą jinai pradės šilti, jei dar daugiau, tai prasidės branduolinė reakcija, jei dar smarkiau, tai jinai taps juodąją skyle. Aišku, spausti reikia ne rankomis. Yra formulės ir skaičiavimai nuo kada kas vyks. P. S. Anglis ir kitos aukštesnės už He medžiagos susidaro sprogus žvaigždei, tai mus sudarančios molėkulės susidarė sprogus žvaigždei.

Tai kuo masyvesnis, tankesnis kūnas, tuo karštesnis turi būti viduje - taip išeina. Tada tikriai išorinis šilumos šaltinis gyvebei nera kritiškas, jei sugebėtų pasinaudoti geoterminiu šilumos šaltiniu ir vandens būtų.

Taip ir nesupratau, żemė sukietės iš išorės į vidų, ar pirma sukietės branduolys. Visada galvojau, kad žemė kietėja labai lėtai nuo iššorės.

turbūt dėl tankio skystoj masėj centra plaukioja sunkesnės kietos ir atsparios šilumai dalelės.

Žemės vidinis branduolys yra kietas ne dėl to kad atvėsęs, o dėl to, kad ten slėgis neįsivaizduojamai didelis. Šio branduolio temperatūra yra apie 5430 °C bet jis kietas dėl didelio slėgio žemės centre. Išorinis branduolys yra vėsesnis (2730–4230 °C) bet jis jau yra skystas, nes kuo toliau nuo žemės centro - tuo mažesnis iš viršaus spaudžiantis svoris, taigi ir slėgis. Mano spėjimas būtų toks, kad žemės branduolys kietėja žymiai greičiau nei žemės pluta. Kietosios žemės branduolio dalies spindulys yra apie 1200km, žemės plutos storis yra 5-50 km.

O Žemė susiformavo, po kažkokios žvaigždės sprogimo ir todėl buvo karšta? Ar susilipdė iš šaltų kosmoso dulkių ir dėl cheminių, branduolinių reakcijų dėl slėgio įkaito?

, bet tos reakcijos nutrūko akimirksniu, jei matuosime geologiniais masteliais.

Pasirinkau kiek klaidingą žodį. Turėjau galvoj atvės. Žinoma, kartu ir sukietės. Kaip tik ir rimtesnį straipsnį perskaičiau šia tema. Iš esmės labai daug modeliavimų ir spėjimų. Daug paprasčiau nuleist zondą į Plutoną, nei prasigrežt iki gelmių. Tai klausimas ar įkaitęs kietas branduolys, atvės greičiau, nei skysti kiti sluoksniai. Juk pačiam branduolyje pagrinde ir vyksta radioaktyvūs skilimai.

Branduolinės reakcijos vyksta gamtoje kuo puikiausiai ir be jokio derinimo. Reaktoriai naudojami, siekiant padaryti skilimą ekonomiškai pagrįstu ir skilimo energiją išskirti greičiau. Bendras energijos kiekis toks pats. Žemės gelmėse skylant radioaktyviems elementams išsiskyrusi energija neišsisklaido dėl prasto šiluminio laidumo ir kaupiasi, kaitindama aplinką.

Natūralaus radioaktyvumo aš nelaikau branduolinėmis reakcijomis. Vikipedija rašo: Pagal šį apibrėžimą jei branduolys skyla be išorinės "pagalbos", tai nėra branduolinė reakcija

O kur tamstos citatoje parašyta, kad branduolinė reakcija turėtų vykti tik su išorine pagalba? nesvarbu skilimas ar sintezė, su žmogaus įsikišimu ar ne.. tokie reiškiniai vadinami branduolinėmis reakcijomis ir nelabai suprantu kur dar čia vietos interpretacijoms surandama..

. Aš irgi nesuprantu kaip galima kitaip interpretuoti, viskas aiškiai ir paprastai parašyta. Jei atomus apšaudai protonais, neutronais, kitų atomų branduoliais - taip, tada gali vykti branduolinė reakcija. Jei turi urano gabalą - branduolinė reakcija gali vykti, nes skildamas vienas urano atomas išmeta neutronus kurie gali sukelti kitų urano atomų skilimą. Jei turi bananą, tai jame yra labai mažai radioaktyvių izotopų. Jų atomų branduoliai skyla atsitiktinai, be kitų dalelių ar atomų poveikio, taigi bananai yra radioaktyvūs, bet branduolinės reakcijos juose nevyksta.

Paryškinimas mano.

apie radioaktyvumą nei žodžiu neužsiminta, kad radioaktyvumas yra branduolinių reakcijų tipas.

spontanišką nuklido pokytį be susidūrimo. Sofizmu galima kiek norint užsiiminėti, tačiau branduolinės reakcijos vyksta net ir taip nevadinamos Keičiasi branduolių masė/atominis skaičius, išsiskiria energija. Man regis, tiek užtenka, kad reiškinį būtų galima laikyti branduoline reakcija.