„Ežeras žudikas“ tarp Ruandos ir Kongo atrodo kaip rojus, bet slepia mirtiną paslaptį – „tiksinti bomba“ grasina net 2 mln. žmonių (Foto, Video) ()
Plaukiojančios elektrinės Kivu ežere inžinieriai galėjo tik nervingai stebėti, kaip tolumoje esantis ugnikalnis smarkiai išsiveržė, siųsdamas virpesius, kurie sujudino po jais esantį vandenį.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Juos išgąsdino ne lavos išmetimas iš Nyiragongo ugnikalnio praėjusių metų gegužę, o didžiulė potencialiai sprogstamų dujų koncentracija Kivu – viename iš didžiųjų Afrikos Rifto ežerų, plytinčių tarp Ruandos ir Kongo Demokratinės Respublikos.
Dėl tūkstančius metų trukusios ugnikalnio veiklos Kivu gelmėse ištirpo didžiulės metano ir anglies dioksido sankaupos – pakankamai, kad būtų monumentaliai destruktyvios tuo retu atveju, kai jos ištrūksta.
Jei suveiktų vadinamasis limno išsiveržimas, jis sukeltų „didžiulį dujų sprogimą iš gilių vandenų į paviršių“, dėl kurio atsirastų didelės bangos ir pakiltų nuodingų dujų debesis, kuris keltų pavojų milijonų žmonių gyvybėms.
Pasaulyje yra tik trys tokie ežerai: Kivu ir Nyos bei Monoun ežerai šiaurės vakarų Kamerūne.
Pastarieji du praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje patyrė limnų išsiveržimus, o 1986 m. Nyoso ežero apylinkėse dėl išsiskyrusių nuodingų dujų užduso daugiau nei 1700 žmonių.
Tačiau šios katastrofos įvyko kaimo vietovėje, o Kivu apylinkėse gyvena maždaug 2 milijonai žmonių, kuriems gresia pavojus.
Tiek Ruandoje, tiek Kongo Demokratinėje Respublikoje daugelis gyvena bijodami dėl žalingo ežero potencialo, o tarp vietos žmonių gausu pasakojimų apie plaukikus, kurie dingsta jo gelmėse, kai jie užduso ar pateko į ežero požemius.
Pasaulyje unikalus
Tačiau ežeras kelia net tik pavojų, bet ir teikia naudą. „KivuWatt“ – įmonė, kuri iš ežero vandens išgauna dujas gaminti elektrai, teigia, kad tai vienintelis tokio pobūdžio projektas visame pasaulyje.
Norint pasiekti unikalią „KivuWatt“ plūduriuojančią platformą – kompaktišką vamzdžių ir plūdurų raizginį, prisišvartuotą Ruandai priklausiusioe Kivu dalyje, reikia 20 minučių plaukti greitaeigiu kateriu.
Įrenginys iš maždaug 350 metrų gylio į paviršių pumpuoja vandenį, prisotintą anglies dvideginiu ir metanu. Jam kylant, keičiantis slėgiui vanduo ir dujos atsiskiria.
„Tai panašu į sodos butelio atidarymą“, – sakė „KivuWatt“ direktorius Priyshamas Nundahas, kuris projektą apibūdino kaip „pusiaukelę tarp šiluminės ir atsinaujinančios energijos gamyklos“.
Tęsinys kitame puspalyje:
Išgautas metanas vamzdynu siunčiamas į antrą įrenginį, esantį ant kranto Ruandoje, kur dujos paverčiamos elektra. Anglies dioksidas yra pumpuojamas atgal į ežerą pakankamai tiksliai, kad nebūtų pažeista subtili pusiausvyra.
Bendrovė teigia, kad tikisi, jog metano pašalinimas laikui bėgant sumažins slėgį ežere ir galbūt sumažins limno išsiveržimo riziką.
Tačiau baimės dėl tokios nelaimės vėl kilo, kai Nyiragongo – aktyvus ugnikalnis į šiaurę nuo Kivu Kongo Demokratinėje Respublikoje – pabudo 2021 m. pradžioje.
Lavos srautas pražudė 32 žmones ir sugriovė šimtus namų, regioną sukrėtus žemės drebėjimams. Antroji lavos banga įsiveržė giliai į žemę po pačiu ežeru.
Iš savo stoties „KivuWatt“ inžinieriai stebėjo, kaip dangus tapo raudonas ir juto kaip dėl žemėss drebėjimų juda platforma. Buvo svarstomas dujų pumpavimo stoties uždarymas, bet inžinieriai išlaikė savo nervus.
Operacijų sustabdymas turėtų rimtų pasekmių Ruandai: „KivuWatt“ pagamina apie 30 procentų metinės elektros energijos, suvartojamos Rytų Afrikos šalyje.
Amerikiečių bendrovė „ContourGlobal“, kuriai priklauso „KivuWatt“, 2015 m. pradėjo Kivu ežero projektą ir kurį laiką svarstė galimybę padidinti savo pajėgumą nuo 26 iki 100 megavatų.
Kita įmonė tiria galimybę ežere statyti savo 56 megavatų dujų gavybos įmonę. Bet tokio projekto Kongo pusėje artimiausiu metu neplanuojama (rytinė Kongo DR dalis nėra saugi dėl čia veikiančių įvairių sukilėlių grupuočių).
Kiek laiko prireiks šių didžiulių dujų atsargų išeikvojimui, priklausys nuo gavybos tempų, sakė Šveicarijos vandens ir aplinkos tyrimų instituto mokslininkas Martinas Schmidas.
„Vien tik naudojant „KivuWatt“, prireiks šimtmečių, kad iš tikrųjų sumažėtų metano kiekis ežere“, – sakė jis.