Nors meteoritai krinta visame pasaulyje, dėl išskirtinės aplinkos ir unikalių procesų aptikti juos nepaliestame ir snieguotame Antarktidos kraštovaizdyje yra šiek tiek lengviau. Vis dėlto rinkti meteoritus Antarktidoje yra fiziškai sunkus ir pavojingas darbas.

Tačiau kas būtų, jei egzistuotų „lobių žemėlapis“, rodantis tyrinėtojams labiausiai tikėtinas Antarktidos vietas, kuriose galėtų gulėti meteoritai?

Mokslininkai iš Delfto technologijų universiteto Nyderlanduose pasitelkė dirbtinį intelektą, kad sukurtų savotišką lobių žemėlapį, rodantį zonas, kuriose tvyro didžiausia tikimybė aptikti meteoritų, rašo sciencealert.com.

„Atlikę analizę išsiaiškinome, kad palydoviniai temperatūros, ledo tėkmės greičio, paviršiaus dangos ir geometrijos duomenys leidžia neblogai numatyti vietoves, kuriose gausu meteoritų“, – sakė žurnale „Science Advances“ paskelbtam tyrimui vadovavusi Veronica Tollenaar. – Tikimės, kad „lobių žemėlapio“ tikslumas sieks 80 procentų“.

Remdamiesi šiuo tyrimu, mokslininkai skaičiuoja, kad Antarkties paviršiuje gali gulėti daugiau kaip 300 tūkst. dar neatrastų meteoritų. Toks jų kiekis rodo didžiulį mokslinį potencialą.

„Mes aptikome keletą dar niekada neaplankytų vietovių su daugybe meteoritų, kurios yra gana arti mokslinių stočių“, – sakė Stefas Lhermitte`as, kuris dalyvavo šiame tyrime kartu su asistuojančiu profesoriumi Davidu Taxu iš Delfto technologijų universiteto.

Uolienos iš kosmoso Antarktidoje kaupėsi tūkstančius metų ir yra išsilaikiusios šaltame, dykumą primenančiame šio žemyno klimate. Meteoritai krenta ir susminga į ledo sluoksnius žemyno viduje. Ledynams lėtai slenkant, meteoritai keliauja kartu su jais.

Jei tokiose vietose kaip Transantarkties kalnai ledynas atsitrenkia į didžiulę kliūtį, ledas pakyla ir meteoritai iškyla į paviršių.

Be to, meteoritus atidengia sausi Antarkties vėjai, palaipsniui ardantys ledą. Kai į paviršių iškyla daugiau ledo, procesas kartojasi iš naujo. Taigi per tam tikrą laiką gali susikaupti gana nemažai meteoritų.

Meteoritai yra per maži, kad juos būtų galima aptikti iš kosmoso, tačiau mokslininkai pažymi, kad pasitelkus netiesioginius palydovinius matavimus, pvz., temperatūrą, ledo tėkmės greitį, paviršiaus nuolydį ir tai, kaip ledas atspindi radaro signalus, galima gauti duomenis, kuriuos sujungus su mašininiu mokymusi, įmanoma numatyti, kurioje paviršiaus vietoje telkiasi meteoritai.

Viena iš vietų, kurioje būna meteoritų, yra šio žemyno mėlynojo ledo zonos. Kontrastuojantis mėlynasis ledas leidžia lengvai pastebėti ir surinkti meteoritus per Antarktidos misijų darbus lauke.

„Antarktida yra labai atoki ir daugelis vietovių iki šiol nėra aplankytos“, – pranešime spaudai sakė V. Tollenaar.

„Be to, ataskaitos apie ankstesnių meteoritų rinkimo misijų sėkmę dažnai būna dviprasmiškos ir nėra labai išsamios, todėl mums trūksta geros kokybės žymėjimų. Norėdami apeiti šią problemą, mes rėmėmės „pozityviu ir nepaženklintu mokymusi“ – kylančia sritimi mašininio mokymosi sferoje“.

Pamatyti interaktyvų lobių žemėlapį, patyrinėti Antarktidos žemyną ir apžiūrėti vietoves, kuriose gali būti meteoritų, galite ČIA.

Komentarai ()