Neįtikėtina, bet tiesa. Kodėl per Amazonės upę nepastatytas nė vienas tiltas? (Foto, Video) ()
Nepaisant to, kad Amazonės upė yra maždaug 7000 km ilgio, ji stebėtinai neturi tiltų. Bet kodėl?
© Neil Palmer/CIAT (CC BY-SA 2.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/File:Amazon_CIAT_(2).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Amazonės upė yra antra pagal ilgį upė pasaulyje (dėl ilgiausios pasaulio upės titulo kovoja su Nilu) ir vienas reikšmingiausių vandens kelių planetoje. Joje yra daugiau gėlo vandens nei bet kurioje kitoje upėje, joje gyvena didžiausia pasaulyje upinių delfinų rūšis, joje gyvena 100 rūšių elektrinių žuvų ir iki 60 rūšių piranijų.
Vis dėlto, nepaisant daugybės ir įvairių savybių, Amazonės upėje yra kažkas, ko negalima rasti: tiltai.
Atsižvelgiant į tai, kad Amazonė teka per tris šalis (Peru, Kolumbiją ir Braziliją), o upės baseine gyvena daugiau nei 30 milijonų žmonių, atrodo šiek tiek neįtikėtina, kad per upę nėra pastatyta jokio tilto.
Tai kodėl taip yra? Ar kyla esminių sunkumų statant tokias struktūras atogrąžų miškuose, kuriuose yra didelės šlapžemės ir gilus, storas pomiškis? Ar yra finansinių kliūčių? O gal tiesiog neverta stengtis?
Lyginant su kai kuriomis kitomis labiausiai atpažįstamomis pasaulio upėmis, Amazonės tiltų trūkumas yra keistas. Vien Kaire, Egipte, yra apie devynis tiltus per Nilą; per pastaruosius 30 metų buvo pastatyta daugiau nei 100 tiltų per Jangdzę, svarbiausią Azijos upę; o Europos Dunojuje, kurio ilgis yra tik trečdalis Amazonės ilgio, yra 133 tiltai.
|
© Kmusser (CC BY-SA 3.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/File:Amazonrivermap.svg
Taigi, kuo Amazonė išskirtinė?
„Nėra pakankamai didelio tilto poreikio per Amazonę“, – sako Walteris Kaufmannas, Šveicarijos federalinio technologijos instituto (ETH) Ciuricho konstrukcijų inžinerijos (betoninių konstrukcijų ir tiltų projektavimo) vadovas.
Amazonė didžiąją savo 7000 kilometrų ilgio dalį vingiuoja retai apgyvendintomis vietovėmis, o tai reiškia, kad yra labai mažai pagrindinių kelių, prie kurių galėtų prisijungti koks nors tiltas. O miestuose ir miesteliuose, kurie ribojasi su upe, laivai ir keltai yra nusistovėjusi priemonė kroviniams ir žmonėms gabenti iš kranto į krantą, vadinasi, tiltų statyti tikrai nereikia, tik tam, kad keliones būtų šiek tiek greitesnės ir patogesnės.
„Žinoma, yra ir techninių bei logistinių sunkumų“, – pažymėjo Kaufmannas.
Kaufmanno teigimu, Amazonė toli gražu nėra ideali vieta tiltų statytojams, nes joje yra daugybė natūralių kliūčių, kurias turėtų įveikti inžinieriai ir statybininkai.
© Francisco Chaves (CC BY 2.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/File:Casaamazonica.jpg
Pavyzdžiui, dėl plačių pelkių plotų ir minkšto dirvožemio prireiktų „labai ilgų privažiavimo viadukų (tilto, kertančio žemesnes sritis) ir labai gilių pamatų“, o tam prireiktų didelių finansinių investicijų, sakė Kaufmannas.
Be to, dėl kintančios upės vagos padėties įvairiais sezonais ir „ryškiais vandens gylio skirtumais“ statyba taptų „labai sudėtinga“. Iš dalies taip yra dėl to, kad upės vandens lygis kyla ir krinta ištisus metus, o upės krantų minkštos nuosėdos eroduoja ir sezoniškai besikeičia pagal Amazonės vandenų lygį.
Tęsinys kitame puslapyje:
