Dėl genų afrikiečiai geriau jaučia skonį (6)
Žinovai giria Prancūzijos dekadentiškus padažus ar Ispanijos išradingas tapas kaip rafinuoto europiečių maisto skonio pojūčio pavyzdžius, tuo tarpu Azijos gurmanai giedotų ditirambus suši.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet jie visi klysta. Naujo tyrimo rezultatai parodė, kad afrikiečiai daug geriau jaučia skonį nei europiečiai ar azijiečiai – bent jau kartų.
Ištyrę daugelį Kenijos ir Kamerūno gyventojų, mokslininkai aptiko, jog afrikiečiai turi daugiau genų, kurie padeda jausti kartaus skonio įvairovę.
„Jei jų genai įvairesni, yra daugiau variacijų jų sugebėjime jausti skonį“,- teigė konferencijoje tyrimo rezultatus pristačiusi Filadelfijoje esančio Pensilvanijos universiteto genetikė Sarah Tishkoff.
Europiečiai ir azijiečiai dažniausiai turi tik vieną iš dviejų vadinamo TAS2R38 geno formų. Šis genas aptinka kartaus skonio junginį, vadinamą PTC, ir panašius chemikalus daržovėse, tokiose kaip brokoliai ar briuseliniai kopūstai.
Pagal šį geną žmones galima skirstyti į tuos, kurie junta silpną šio junginio skonį, ir tuos, kurie jo nejunta, yra labai nedaug žmonių, esančių tarp šių dviejų grupių.
Norėdama ištirti kaip afrikiečiai skiria skonį, S. Tishkoff ir jos kolega Michaelas Campbellas pateikė daug skirtingų PTC skonio pavyzdžių skirtingoms Kenijos ir Kamerūno gyventojų grupėms – kaimo gyventojams ir medžiotojams – rinkėjams.
„Jie ragauja jį, kol padaro bjaurią veido išraišką ir išspjauną jį“,- pasakojo genetikė.
Mokslininkai išsiaiškino, kad apskritai Kenijos ir Kamerūno gyventojai juto mažesnes kartaus skonio koncentracijas, nei europiečiai. Afrikiečių TAS2R38 genas turėjo daugiau variacijų, nei yra aptinkama likusiose pasaulio dalyse.
Tai gali būti dėl tam tikrame istorijos tarpsnyje atsiradusio heterogeniškumo, kuris suteikė evoliucinio pranašumo Afrikos gyventojams.
„Galbūt taip nutiko, nes buvo tam tikri augalai, kuriuos buvo naudinga valgyti, bet jie taip pat buvo ir kartūs“, - sakė S.Tishkoff. Didesnis kartumo junginių pajautimas galėjo padėti aptikti geriausius augalus.
Pasak Filadelfijoje esančio Monell Cheminių pojūčių centro neurologijos specialisto Paulo Breslino, junginiai, kurie nulemia kartumą, gali pakenkti skydliaukei. Pasak mokslininko, jei jūsų skydliaukė sveika, jūs norite tokius produktus valgyti, nes tokiuose produktuose gausu vitaminų.
Daug jodo turinti dieta – būdinga pakrantės gyventojams – apsaugo nuo skydliaukės ligų, bet kuo toliau žmonės gyvena nuo vandenyno, tuo mažiau jodo jie gauna. Taigi, pasak P.Breslino už kartumą atsakingi genai gali padėti tokiems žmonėms apsisaugoti nuo toksiškų daržovių.
S.Tishkoff mąsto, kodėl tuomet europiečiai prarado dalį sugebėjimo jausti kartumą. Pasak jos, skirtingas maistas ir evoliucinės jėgos yra vienas iš galimų šio reiškinio paaiškinimų.
Europiečių nesugebėjimas skirti kartumą gali būti ir dėl nedidelės migrantų iš Afrikos, kurie buvo europiečių protėviai, genų variacijos. Apskritai Sub-Sacharos afrikiečiai turi didesnę genetinę įvairovę nei iš Europos ir kitų kontinentų kilę gyventojai.
Galimai toksiškų augalų vengimas gali būti ne vienintelė kartumo geno įvairovės priežastis, teigia su šiuo tyrimu nesusijęs, Theodoras Schurras, Pensilvanijos universiteto antropologas.