Kylantis jūros lygis grasina ir Lietuvai (0)
Dėl šylančio klimato per 50 metų Baltijos jūros vandens lygis pakilo 15 cm. Tai, pasak ekspertų, atneša vis stipresnes audras ir lemia Lietuvos pajūrio juostos siaurėjimą. Nors mokslininkai nesutaria, kiek tiksliai vandens lygis dar kils, tačiau neabejojama, kad dėl Lietuvos geografinės padėties nesijausime saugiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Vandens lygio kilimą daugiausiai pajus pietrytinės pajūrio valstybės“, – teigia Klaipėdos universiteto docentė I. Dailidienė.
Klimatui šylant pamažu tirpsta milžiniški Antarktidos ledynai. Mokslininkams šis faktas kelia nerimą, nes ledynų tirpimas prisideda prie pasaulio vandens lygio kilimo. Nors mokslininkai sutinka, kad vandens lygis tikrai pakils (tokie procesai fiksuojamai jau nuo XX a. vidurio), tačiau nelengva pasakyti, kokio dydžio pokytis bus.
„Yra įvairiausių hipotezių. Spėjama, kad vandens lygis pakils 3–7 metrais, – sako Klaipėdos universiteto docentė Inga Dailidienė. – Labai sunku nuspręsti vien pagal temperatūras“. Tačiau ji pridūrė, kad pagal naujausias Jungtinių Tautų Klimato kaitos grupės išvadas vandens lygis šį šimtmetį galėtų pakilti 80 cm. „Jie remiasi tikrai kompleksiniais scenarijais, kelių nežinomųjų koeficientais ir pan.“, – sakė mokslininkė.
Primename, kad klimato klausimams skirtoje konferencijoje Oksfordo universitete (D. Britanija) Stefanas Rahmstorfas, vienas autoritetingiausių šios srities mokslininkų, pranešė, kad jau per vėlu ką nors padaryti, tad per XXI a. vandens lygis pakils 1-2 metru (klimato temperatūra pakils 1,5 °C), o per kitus 3 amžius jūrų lygis pakils dar 5 metrais.
Lietuva nėra saugiausia vieta
Pasak I. Dailidienės, kylantis jūrų lygis pasaulio žemėlapį pakeis skirtingai: vienur vanduo pakils daugiau, kitur mažiau. Kaip pasikeistų pasaulio žemėlapis pakitus vandens lygiui, galima peržiūrėti šiame straipsnyje.
Lietuva, esanti Baltijos jūros pietryčiuose, dėl pietrytinės ir rytinės Baltijos jūros dalies grimzdimo (tai vyksta dėl čia prieš 12 tūkst. metų buvusio ledyno slinkimo ir tirpimo) gali susidurti su problemomis.
„Žmonės įsivaizduoja, kad vandens lygis visur kiltų vienodai. Deja, taip nėra. [...] Mes gyvename ne pačioje geidžiamiausioje Baltijos jūros vietoje, nes, pagal visus scenarijus, pietrytinėje dalyje daugiausiai pajustume vandens lygio kilimą“, – teigia Klaipėdos universiteto docentė I. Dailidienė.
Tai, kad Lietuvos pajūrio išplovimas, pajūrio juostos siaurėjimas ir plaunamų kopų problema yra tikrai susijusi ir su klimato kaita lrt.lt patvirtino Aplinkos ministerijos Klimato kaitos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė.
Ji taip pat patvirtino, kad vertinant klimato kaitos poveikį, problemiškiausia ir prisitaikymo reikalaujanti sritis Lietuvai yra Baltijos jūros vandens lygio kilimas.
Žemės ūkyje, miškininkystėje bei sveikatos apsaugoje taip pat turėsime prisitaikyti – virusai, atsirandantys šylant temperatūrai, kenkia tiek žmonių, tiek medžių sveikatai.
Jūra pakilo jau 15 cm
Pasak I. Dailidienės, nuo 1960 metų jūros vandens lygis ties Lietuva kasmet pakyla apie 3 mm. Per 50 metų vandens lygis pakilo beveik 15 cm. Šiuos, atrodytų nežymius pokyčius, pasak mokslininkės, jaučiame ir dabar: pajūrį siaubia stipresnės audros, stipriau išplaunami paplūdimiai.
„Vandens lygis jau 20 metų yra žymiai aukštesnis nei vidutinis. Dėl to bangos mūsų seklioje pakrantėje pridaro žymiai daugiau nuostolių, kylantis vandens lygis išplauna daugiau grunto ir veikia įvairias uosto konstrukcijas“, – sakė Klaipėdos universiteto docentė I. Dailidienė.
I. Dailidienė teigė, kad nesiėmus jokių priemonių pakilęs vanduo grasintų Nemuno deltos teritorijoms (jų vidutinis aukštis virš jūros lygio yra 2–5 metrai). I. Dailidienė priduria, jog kylantis vanduo taip pat kelia grėsmę Klaipėdos senamiesčiui, teritorijai ties Malkų įlanka ir Kiaulės nugaros salai.
Tačiau mokslininkė pabrėžia, kad egzistuoja visi reikalingi instrumentai, būtini apsidraudimui nuo kylančio vandens. Tai – moksliniai tyrimai, rekomendacijos, pylimai. Galų gale, anot jos, pasimokę iš olandų, galėtume iš jūros net atkovoti dalį žemės.
„Techniškai net nėra labai sudėtinga padaryti gražius pylimėlius aplink jūrą ir marias. Ant jų būtų galima padaryti gražius dviračių takelius. Tokias apsaugos priemones teko matyti ir Vokietijoje. Tam, be abejo, įmanoma ruoštis“, – įsitikinusi Klaipėdos universiteto mokslininkė.
Ministerija: turėtume nesipriešinti gamtai
Tuo metu Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Gudaitienė-Holiman, sprendžianti Lietuvos krantų ardymo problemas, teigia, kad plaunamus krantus yra geriausia papildyti atvežtiniu smėliu.
Tai nuspręsta pasitarus su kolegomis iš Lenkijos, Olandijos, Rusijos.
„Pakrantėje ir priekrantėje smėlio mažėja. Galbūt tai yra natūralūs jūros senėjimo procesai, – sakė aplinkos ministerijos specialistė. – Mūsų paplūdimiai tikrai nebus platūs ir stiprūs, nes jiems nėra iš kur pasipildyti“. Dėl to nei bangolaužiai, nei bunos problemos neišspręs o bunos, pasak D. Gudaitienės-Holiman, pasaulyje yra pamažu demontuojamos.
„Net ir Olandija pasisako prieš bunas. Pasistačius bunų laukelius keičiasi vandens kokybė, prasideda įvairiausi pelkėjimo procesai, be to, ardymo procesas persimeta į gretimą ruožą“, – teigė D. Gudaitienė-Holiman.
Pasak specialistės, Lietuva apskritai turėtų saugoti ne išplaunamus šalies paplūdimius, o patį natūralų procesą. Tai esą nedaroma tik todėl, kad problematiškiausias Lietuvos pajūrio ruožas yra ties Palanga, svarbiu Lietuvos rekreacijos centru.
„Tose vietose turėtume leisti veikti gamtai, bet tai mūsų svarbios rekreacinės teritorijos, jas turime išsaugoti poilsiautojams. Jeigu tai būtų atokios, nereikšmingos teritorijos – jos būtų paliktos“, – sakė ji.
Pokyčiai plika akimi matomi sunkiai
I. Dailidienei buvo sunku pasakyti, kiek Lietuvos valdininkai ir politikai ruošiasi vandens lygio kilimui, tačiau manė, kad jų veiksmams daro įtaką įvairios pasaulinės direktyvos. Anot jos, „šiuo metu nėra konkrečių sprendimų, pavyzdžiui, statomų pylimų“.
Kalbinti pajūrio gyventojai neigiamo pakilusio vandens poveikio teigė nepastebėję.
„Tiesioginio poveikio nesimato. Tik potvynio pernai nebuvo, – juokėsi lrt.lt kalbinta Rusnės gyventoja Galina. – Galbūt mus truputėlį apsaugo Kuršių nerija ir marios? Mes, eiliniai gyventojai, ypatingų pokyčių nejaučiame“. Tiesa rusniškė pripažino, kad pajūryje pokyčiai tikrai matomi. „Paplūdimiai susiaurėję, sumažėję“, – sakė pašnekovė.
Palangos, kurioje jūros išplautą paplūdimio ruožą nuspręsta gelbėti tik pavasarį, gyventoja teigė, kad audros išties atrodo pastiprėjusios, o bangos dažnai pasiekia pačias kopas. Palangiškė pridūrė mananti, kad valdžia turėtų pradėti rūpintis ne tik kasmetiniais pliažų smėlio pildymais, bet ir rimtesniais darbais, pavyzdžiui, pylimų statymu.
„Žmonės ir miškininkai pastebi, kad tikrai smėlio yra išplaunama daugiau“, – antrino Neringos gyventoja Edita.
Kita vertus, šalia Šventosios upės gyvenantis vyriškis lrt.lt sakė, kad upė patvinsta porą kartų per metus, kai pradeda pūsti stiprus vakarinis vėjas. Tiesa, jis pridūrė, kad šių potvynių laukiama su nerimu, nes pastaraisiais metais jie pastebimai sustiprėję. „Šis reiškinys – naujas“, – apie besikeičiančią jūrą kalbėjo Šventosios gyventojas.
Nors vyriškis juokavo, kad Šventojoje vis dar yra paplūdimių, tačiau pastebėjo, kad vietos žvejai pradėjo skųstis dėl sunešamo smėlio. Esą dėl jo reikia nuolat gilinti išplaukimą į jūrą. „Patys žvejai tiktai keikiasi“, – sakė Arūnas iš Šventosios.
