Ašigalio tyrinėtojai apibendrindami ekspedicijos „Catlin Arctic Survey“ duomenis padarė išvadą, kad per vasaros mėnesius po 20 ar 30 metų Arkties ledo kepurė visiškai ištirps.

Žinoma, ledas iš Arkties visiškai nepasitrauks - bent jau šaltaisiais metų laikais. Tačiau vasaromis, per šiltuosius mėnesius, po kelių ateinančių dešimtmečių daugelyje Arkties vietų ledo nebeliks, prognozuoja tyrėjai.

Šių metų pavasarį surengtos arktinės ekspedicijos „Catlin Arctic Survey“ dalyviai, vadovaujami ekspedicijos vadovo Pen Hadow, 73 dienas keliavo po  Arkties ledo kepurę ir įveikė 435 km atstumą. Trijų žmonių tyrimo grupė atliko virš 6 tūkst. įvairių Arkties jūros ledo matavimų. Nustatyta, kad vidutinis jo storis yra maždaug 1,8 m – tai atitinka vadinamojo „jauno ledo“, kuris susidarė žiemą ir veikiausiai ištirps vasarą, storį.

Netgi tuose Arkties regionuose, kuriuose turėtų būti daugiamečio ledo, vidutinis jo dangos storis tesiekė 4,8 m.

Grįžę jie išanalizavo nuo kovo iki gegužės rinkus duomenis ir pateikė nelinksmų prognozių apie ledo kepurės padėtį. „Šis vasarinis ledo sluoksnis visiškai ištirps po 20 ar 30 metų“, – teigė Kembridžo universiteto Arkties vandenyno tyrinėtojų grupės profesorius Peteris Wadhamsas.

Kada konkrečiai tai įvyks, prognozuoti sudėtinga - tirpimo greitis priklauso nuo sezoninių jūrinio ledo dangos pokyčių, jo storio, oro temperatūros, vėjų ir ledo sandaros. Mokslininkų manymų prie tinkamų sąlygų ledas gali ištirpti net ir per artimiausius 10 metų.

Tai reiškia, kad laivai Arkties vandenyne vasaros sezono metu galės laisvai plaukti per Šiaurės ašigalį. Ši žinia svarbi ne tik ekologams ir gamtininkams, bet ir politikams - atvėrusi savo vandenis Arktis taps didžiųjų kaimyninių valstybių susidomėjimo zona. Tiek dėl naujų laivybos maršrutų, tiek ir dėl didelių naudingųjų iškasenų telkinių, iki šiol saugiai paslėptų po didžiuliu ledo sluoksniu.

Komentarai (0)