Kodėl daug mąstydami jaučiamės pavargę? Mokslininkai mano žinantys atsakymą

manau nebutina miegot. kad atstatyt mastymo pajegumus. uztenka keist protine veikla i kokia nors neintensyvia fizine veikla. kasdienine. visi paprastai del tokio tipo nuovargio eina paryt, parukyt ar alkoholintis... cia kvaila. tada tikrai geriau pamiegot - kaip rekomenduoja. bet manau geriau nubirbint patele, kad protiskai pailset prestiziskam darbe toks poilsis buna numatytas, skiriami darbdavio istekliai o tai daba kontoriniai kumeciai kovoja del kazkokiu keturiu kodeksinio darbo dienu savaiteje... desimtmeti diskutuoja "naudas"... mokslininkai juk pasisake kaip poilsine nauda buna atstatoma... tai ir priderinkit... suknisti biurokratai... uz ka jus ten kovojat is tikro?

Prieš vėją nepapūsi, prieš gamtą nepakovosi, tad norint atstatyti energiją - miegas ir mytyba privaloma! Nikotinas ir alko yra stimuliatorius, bet jo vartojimas proto neprideda absoliučiai. Miegas yra biologinis ritmas, vakare gaminasi vienokie hormonai (užmigimas), tam, kad ryte gamintusi kiti hormonai (pabudimas) ir jeigu išderini ir tai, ir tai - prasideda psichinės ligos ir šiaip visos kitos ligos. Pvz terminas lėtinė liga - nusako, kad ne per vieną dieną susiformavo šitas reiškinys, todėl lėtinės ligos dažniausiai neišgydomos.

Esu kitos nuomonės. Mąstydami mes ne tik naudojamės smegenimis, bet ir jas formuojame - formuojame neuroninius tinklus atsakingus už tos užduoties sprendimą. Paprastai tai būtų galima apibūdinti kaip įgūdžių susiformavimą. Įgūdžius gali išsiauginti pamažu, bet jie nebus tokie geri, palyginus su tais, kurie buvo išauginti sunkiuoju metodu - per kančias. Kadangi pats programuoju (pramoninę įrangą), tai žinau apie ką kalbu. Programuot išmokau dar studijų laikais, bet iš esmės tai tik buvo suvokimas kaip veikia vienos ar kitos instrukcijos. Oi prisimenu kaip sėdėdavau fabrike iki paryčių derindamas tas savo programas, mokydamasis iš savo paties klaidų, perrašinėdamas viską nuo pradžių ieškant patogesnio varianto tiek servisui, tiek naujų funkcijų įdiegimui. Va per tas kančias susikuri programos realizavimo šablonus ir ta užduotis, kuri prieš 15 metų buvo didžiulis iššūkis, šiandien viskas akimirksniu gimsta galvoje - tereikia tik perkelti į kompiuterį. Gali pakankamai gerų rezultatų pasiekti ir nepervargstant, bet spaudžiant save, rezultatai bus nepaprasti Įsidėmėkit: gyvūnų rūšys prisitaiko per stresą ir spaudimą! Tai tas "calm down", "chill out" - f*ck you, stay hard!!!