Į pagalbą metant rūkyti – kol kas tik medikamentai ()
Seimo priklausomybių prevencijos komisijoje netyla Nacionalinės tabako, alkoholio ir narkotikų priklausomybių darbotvarkės svarstymo aidai, ir atsakingos institucijos, primygtos prie sienos, pradeda dalyti pažadus bei sudaryti planus. Tačiau šiuose planuose kol kas nematyti vieno svarbaus punkto...
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dalija pažadus ir žada finansavimą
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkienė spalio 12 d. vykusiame Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje pripažino, kad ministerijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programoje nepakankama pagalba metantiems rūkyti įvardyta kaip viena prioritetinių problemų. Per ateinančius metus, jos teigimu, konkrečiai numatyta įgyvendinti kelias tokios pagalbos priemones, investuojant apie 1,4 mln. eurų. „Nuo 2023-ųjų įsteigsime nacionalinę metimo rūkyti pagalbos telefoninę liniją, – žadėjo ji, – be to, bus parengtas pagalbos metant rūkyti tvarkos aprašas, kuriuo bus reglamentuotas tokios pagalbos paslaugų teikimas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.“
Pagalba, J.Talačkienės pasakojimu, būtų struktūruota į minimalią ir išplėstinę. Minimalioji – tai trumpas empatiškas pokalbis su siekiančiu mesti rūkyti asmeniu, kurio metu jis turėtų būti motyvuotas, informuotas apie išplėstinę programą, bei jam būtų paskiriamas medikamentinis gydymas. Išplėstinė programa – tai daugiau motyvacijos, metimo rūkyti plano sudarymas ir pagalba jį įgyvendinant, psichologinės konsultacijos, medikamentinis gydymas ir 1 ar 3 mėnesių metančiojo pažangos stebėsena. Tai bus finansuojama iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybėms.
Pilotinis projektas jau išbandytas
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė Seimo nariams pristatė 2020 m. inicijuotą pirmąjį, visomis prasmėmis pilotinį pagalbos metantiems rūkyti projektą, tiksliau, jo rezultatus. „67 procentų programoje dalyvavusių žmonių sėkmingai metė rūkyti – sakėsi nerūkę bent pusę metų“, – teigė A.Širvinskienė. Šiame projekte į pagalbos metantiems rūkyti programą buvo įtrauktos ir specialistų konsultacijos, ir tam tikru kiekiu finansuojama pagalba medikamentais.
Projektas finansavo pirmąją medikamentų pakuotę, bet šis finansavimas, deja, baigėsi, ir dabar RPLC tegali pasiūlyti siekiantiems mesti rūkyti tik konsultacijas.
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė visgi mano, kad net ir specialisto konsultacija trumpųjų intervencijų metu tikrai padeda metant rūkyti – ji padidina proceso efektyvumą ir suteikia didesnę sėkmės tikimybę. „Turėtų būti priimamas politiniu lygiu sprendimas, – įsitikinusi ji, – kompensuoti medikamentą ir įtraukti jį į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas“.
SAM atstovė jai iš dalies pritarė, akcentavusi nebent tik atsargų specialistų požiūrį į visiškai nemokamus dalykus. „Mes siekiame, – teigė ji, – kad medikamentai būtų kofinansuojami PSDF lėšomis, ir planuojame tai daryti jau kitais metais“.
Posėdyje Priklausomybių prevencijos komisija bendru sutarimu priėmė sprendimą: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktai Seimo nutarimo projektu Nr. XIVP-1690 patvirtintai Nacionalinei darbotvarkei narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais, bet siūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui ją tobulinti.
Nejaugi tik medikamentai?
Tačiau šiuo metu vykstančiose diskusijose klausytojas pasigenda vienos svarbios detalės. Apie jos trūkumą rado taiklius žodžius Seimo narė Morgana Danielė: „Lietuvoje šios diskusijos nėra dar net prasidėjusios. Kartu su jumis ir kitais mokslininkais jos dar tik prasideda.“
„Prevencija Lietuvoje apsiriboja kainų kėlimu, akcizais ir informacija apie žalą, kurią supranta šimtas procentų rūkančiųjų ir vis tiek toliau rūko“, – sako Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė.
Kodėl Lietuvoje tėra aptariama tik medikamentinė ir konsultacinė pagalba metantiesiems rūkyti? Kodėl nesvarstomos alternatyvios nikotino naudojimo priemonės, besiskinančios kelią jau ne vienoje užsienio šalyje ir pateikiančios įrodymus, kad jos taip pat turi teisę į žinomumą? Tai tik keli klausimai, kurie kyla skaitant ir žiūrint posėdžio medžiagą.
Tame pačiame posėdyje kalbėjęs specialistas iš Didžiosios Britanijos, Londono karališkojo koledžo mokslinis darbuotojas Erikas Simonavičius nepateikė atsakymų, tačiau pateikė galybę informacijos apie tai, kaip per pusantro dešimtmečio Didžioji Britanija sugebėjo sumažinti cigarečių paplitimą dvigubai, o Lietuva... hmmm... jokių ypatingų pasiekimų neparodė.
Kalbėdamas apie tabako žalos mažinimą, pranešėjas labiausiai kenksmingais produktais įvardijo esant degius tabako produktus (cigaretes, cigarus, pypkes), mažiau žalingais – nedegančius tabako produktus (kramtomąjį tabaką, kaitinamuosius tabako produktus), mažiausiai žalingais – nedegančius nikotino produktus (pakaitinę nikotino terapiją, elektronines cigaretes).
Komentaras
Londono karališkojo koledžo Nikotino tyrimų grupės mokslinis darbuotojas Erikas Simonavičius
- Per 16 metų Anglija sumažino rūkymo paplitimą dvigubai, o Lietuva, palyginti, tik šiek tiek. D.Britanijoje patvirtintas Nacionalinis tabako kontrolės planas, atnaujinamas kas kelerius metus (šiuo metu veikia 2019 m. patvirtintas ir dar šiemet laukiama naujo), kurio siekis – 2030-uosius sutikti su 5procentais mažesniu rūkančių šalies gyventojų skaičiumi. Šalyje veikia Pagalbos rūkantiems centrai, labdaros organizacijos. Nacionalinė sveikatos sistema turi aiškias gaires, kaip sveikatos specialistai gali padėti rūkantiesiems.
Vienas tokių pagalbos pavyzdžių yra trumpas patarimas (angl. brief advice). Sveikatos specialistas paklausia kiekvieno paciento, ar jis rūko, ir pataria, jog metimas rūkyti yra vienas svarbiausių sprendimų, galinčių pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą. Ir jei pacientas susidomi, jam skiriami medikamentai, jis gauna struktūrizuotą pagalbą arba nukreipiamas į pagalbos rūkantiems centrą. Tokia trumpa intervencija pakelia sėkmingo metimo tikimybę vos keliais procentais, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai kur kas naudingiau nei nieko.
Esminė bėda, kad nikotinas sukelia priklausomybę, tačiau nesukelia tokios žalos kaip likusios 92 pripažintos toksinės tabako medžiagos. Tad tabako žalos mažinimas iš tiesų yra nikotinas be tų likusių toksinių medžiagų, arba su sumažintu jų kiekiu produkte.
Ir kam jis apskritai reikalingas, tas tabako žalos mažinimas? Įsivaizduokite šimtą rūkančiųjų. 2/3 jų norėtų mesti rūkyti. Apie 1/3 jų iš tiesų mėgina mesti rūkyti, bet tik kas dvidešimtas sėkmingai meta, jei negauna pagalbos. Tai kas atsitinka su likusiais? Jie ir toliau lieka rūkyti ir kenkti savo sveikatai...
Tad kas padėjo sumažinti Anglijoje skaičių tų žmonių, kurie ar norėjo, ar bandė, bet nesugebėjo mesti rūkyti, – tai elektroninių cigarečių vartojimas, kurios Anglijoje vartojamos plačiai, palyginti su kitais alternatyviais produktais. Jungtinė Karalystė yra liberali tabako žalos mažinimo ir elektroninių cigarečių aspektu. Ir didžioji dalis metančiųjų rūkyti nenaudoja jokios pakaitinės terapijos. O trečdalis – renkasi elektronines cigaretes. Ir jų efektyvumas metimui rūkyti yra patvirtintas pagal šiuo metu vis dar veikiantį „Cohrain review“.
Girdėjau kalbant, kad nėra duomenų apie elektroninių cigarečių žalą organizmui. Tokių duomenų yra! Ir Jungtinės Karalystės, ir JAV tyrimų centrų išvados tokios pat: elektroninės cigaretės mažiau žalingos negu tabako cigaretės ir jos padeda mesti rūkyti.
