Mokslininkas apie kovą su priklausomybėmis: be mokslinių tyrimų ir viešinimo pokyčiai nevyks  ()

Į siekį kurti kuo sveikesnę ir ilgiau gyvenančią visuomenę nukreiptos gausios sveikatos politikos ir švietimo pastangos. Deja, su gyvenimo būdo sukeltais rizikos faktoriais susijusių ligų bei mirčių skaičius kelią didelį nerimą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Golvėjaus nacionalinio Airijos universiteto mokslininkas, Lietuvos mokslo tarybos ekspertų komisijos narys, dr. Darius Čeburnis medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ pabrėžė, jog labai svarbu, kad sveikatos politika būtų pagrįsta geriausiais esamais mokslo įrodymais, nes būtent moksliniai tyrimai atskleidžia, kas lemia žmonių gyvenimo kokybę.

„Mokslas savaime yra ne tik vertybė, bet tiesiog privalomas dalykas, kuris parodo visuomenės arba šalies išsivystymą, jos brandą, o nuolatos vykdomi tyrimai suteikia naujų žinių. Žinoma, reikia ir vadinamųjų taikomųjų tyrimų, kurie, galbūt, nėra tokie fundamentalūs, bet padeda sukurti tam tikras sveikatos gerinimo alternatyvas bei metodikas“, – sakė D. Čeburnis.

Pasak daktaro, mokslas reikalauja kvalifikuotų specialistų žinių, o vykdomi moksliniai tyrimai, eksperimentai, jų taikymas ir integravimas į paprasto žmogaus gyvenimą užima nemažai laiko.

„Jeigu visuomenė yra išsivysčiusi, ji gerbia mokslą ir nori mokslininkų nuomonės bei įžvalgų,“ – kalbėjo mokslininkas bei pridūrė: „O jeigu viešojo sektoriaus darbuotojams nereikia jokios kitos išorinės nuomonės, tai ji ir nėra formuojama“.

Širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligos, vėžys ir diabetas yra pagrindinės mirties priežastys visame pasaulyje. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad nuo šių ligų kasmet miršta apie 38 milijonai žmonių, iš jų beveik 85 procentų miršta mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, vadinasi ir mūsų šalyje.

Vienas iš sunkiai įveikiamų rizikos faktorių yra žalingas tabako vartojimas. Įskaitant pasyvų rūkymą, jis yra maždaug 14 procentų visų mirčių priežastimi.

Šeimos gydytoja, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė Viktorija Andrejevaitė laidoje sakė, jog žmonės yra pajėgūs susitvarkyti su didelėmis problemomis, bet dažnai nesitvarko su rūkymu ir miršta nuo infarkto, insulto bei vėžio. Ji palygino, kad nuo tabako sukeltų ligų miršta tiek žmonių, kiek kas dieną nukritus trims lėktuvams.

Tabako vartojimas išlieka opi problema ir dėl keliamos žalos, ir dėl to, kad dalis žmonių nemeta rūkyti. Tačiau šiandien klausimas kyla dar ir dėl įvairių tabako vartojimo būdų, kuriuos mokslas taip pat tyrinėja.

“Mokslininkai žino, kad įprastas tabakas yra blogiau už bedūmį. Tai mažesnės žalos strategija: kaip Švedijoje žmonės kramto tabaką arba naudoja bedūmius įrenginius. Tai yra mažesnė blogybė, negu žmogui visai nesuteikti informacijos“, – sakė V. Andrejevaitė.

 

Pasak šeimos gydytojos, pereiti iš įprastos cigaretės į bedūmę yra svarbu dėl to, kad žmogus išvengia ne pačios priklausomybės, bet infarkto, insulto. Rizika yra mažesnė vien dėl to, kad nėra smalkių, tai yra anglies monoksido.

„Public Heath England“ istorija rodo, kad yra labai daug žmonių, kurie bando naudoti elektronines cigaretes ir kitus bedūmius produktus, kurių spektras yra milžiniškas. Didelis procentas žmonių tiki, kad tai bus pereinamoji, palaipsninė strategija“, – kalbėjo V. Andrejevaitė.

Didžiojoje Britanijoje, Naujajame Džersyje yra įkurtos atskiros agentūros prie sveikatos ministerijos bei kitų valstybinių įmonių, kurios rūpinasi realios pagalbos žmogui, kuris nori mesti rūkyti, suteikimu, taip pat specialistams, kurie ieško informacijos ir algoritmų. Anot V. Andrejevaitės, net Estijoje yra 12 nerūkymo kabinetų, o patys estai yra supratę, kad tabako suplakti su visomis kitomis priklausomybėmis negalima – tai turi būti atskira tema.

„Turėjau pacientą, virš 70 metų, kuris į mane kreipėsi su trejomis vėžio formomis: „Daktare, aš nenoriu mesti rūkyti. Negersiu tablečių, neisiu į psichoterapiją, man rūkyti patinka ir aš tai tęsiu, tačiau patarkit man apie bedūmius produktus“. Taigi jam reikėjo mokytis, o tai mes vadiname mažesne žalos strategija“, – pasakojo V. Andrejevaitė.

 

Pasak šeimos gydytojos, nėra sveikesnio rūkymo, yra tik mažiau žalingesnis, o tai yra įrodyta moksliniuose tyrimuose.

„Politikai Lietuvoje kartais labai mėgsta sakyti, kad nėra tokio tyrimo. Yra! Jie yra pasaulyje: Amerikoje, Britanijoje, tačiau Lietuvoje mes neturime mokslinės bazės. Pirmiausia, nėra strategijos, o tai, turbūt, yra susiję su pinigais“, – pabrėžė gyd. V. Andrejevaitė.

Specialistė sakė, jog padėti rūkančiam pacientui mesti rūkyti – labai svarbu. Nesant ilgalaikiams tyrimams, svarbu veikti čia ir dabar, nes kiekvienas dūmas gali sukelti trombozę.

„Taikoma labai trumpa intervencija, trunkanti 30 sekundžių, kurios esmė yra paciento paklausti, ar jis rūko, pasakyti, kad yra efektyvus gydymas, ir trečiu žingsniu nukreipti ten, kur jis jau gaus specializuotą pagalbą apie bedūmius produktus, elektronines cigaretes, rūkymą“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Mokslininkas D. Čeburnis taip pat sakė, jog Lietuvoje reikia adekvataus finansavimo bei džiaugėsi, jog atskirose, mažose srityse lietuviai turi puikių pasiekimų: biotechnologijų srityje, lazeriuose.

„Mes negalime norėti kažko, nesuteikdami tam įrankių. Reikia naudotis savo šalies mokslo potencialu ir kitų šalių patirtimi, o kalbant konkrečiai apie priklausomybes, yra padaryta daugybė mokslinių tyrimų, apimančių ne tik alkoholį, tabaką, bet ir narkotikus. Taip pat noriu pabrėžti, ką dauguma pamiršta: yra ir priklausomybė nuo maisto“, – sakė gydytojas.

 

D. Čeburnis išskyrė, jog jeigu mes visą laiką kalbėsime tik apie vieną ir tą patį, nevyks joks progresas, o sužinojus kažką naujo apie naujas kenksmingas medžiagas ar maitinimosi įpročius, būtina juos viešinti ir apie tai pasakoti.

„Be nuolatinių tyrimų ir viešinimų, visuomenės tolerancijos mažinimo, pavyzdžiui, priklausomybių atžvilgiu, nevyks pokyčiai. Tad, be abejonės, pirmiausia reikia imtis gerosios praktikos, kuri yra jau dabar“, – kalbėjo D. Čeburnis.

Specialistai pabrėžė, kad problemas reikia spręsti dabar ir pasitelkti jau turimus mokslinius duomenis bei kitų šalių patirtis – nelaukiant, kad rizikos veiksniai ir toliau provokuotų rimtas ligas. O siekiantiems atsikratyti rūkymo, gydytojai pataria ne tik vengti paties rūkymo, bet ir norą rūkyti skatinančių stresinių situacijų, kitų rūkančiųjų ir vietų bei daiktų, kurie primintų apie įprotį, su kuriuo žmogus kovoja.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: alfa.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai ()