Viso pasaulio mitologijose gausu pasakojimų apie žmones su uodegomis - nuo undinių iki senovės babiloniečių skorpionų. Dažnai šie veikėjai turi tam tikrų magiškų galių arba mirtingiesiems nesuvokiamos išminties. Tačiau kas būtų, jei žmonės iš tikrųjų turėtų uodegas? Kaip papildoma galūnė pakeistų mūsų kasdienį gyvenimą? Ir kaip jos atrodytų?

Kai kuriems žmonėms tokia idėja yra kur kas daugiau nei tik minčių eksperimentas. Retais atvejais kūdikiai, sergantys spina bifida – liga, kai kūdikis gimsta su tarpu stubure – arba turintys netaisyklingą uodegikaulį, gali gimti su likutine „uodega“.

Remiantis žurnale „Human Pathology“ paskelbtais tyrimais, šiose mėsingose ataugose dažnai būna raumenų, jungiamojo audinio ir kraujagyslių, bet ne kaulų ar kremzlių. Jos nėra funkcionalios ir paprastai pašalinamos netrukus po gimimo.

Žvelgiant į žmogaus evoliuciją, tolimi mūsų protėviai primatai turėjo tam tikrą uodegą. Mūsų tiesioginėje giminėje uodegos išnyko maždaug prieš 25 mln. metų, kai žmogbeždžionės atsiskyrė nuo beždžionių. Gali būti, kad mūsų protėviai atsisakė papildomų priedų, kad taupytų energiją ir kalorijas, nes tobulino dvikoję pusiausvyrą. Tačiau, žinoma, primatai su uodegomis tebegyvena ir šiandien, rašo „Live Science“.

Kai kurios Pietų ir Centrinėje Amerikoje gyvenančios beždžionių rūšys turi uodegas, kuriomis galima sugriebti daiktus. Jos gali apsivynioti aplink medžių šakas ir net išlaikyti jų kūno svorį, teigia pelno nesiekianti mokslinių tyrimų ir švietimo grupė „Field Projects International“. Tačiau mūsų artimiausios gyvos uodeguotos giminaitės yra vadinamosios Senojo pasaulio beždžionės, gyvenančios Afrikoje, Azijoje ir Pietų Europoje, pavyzdžiui – babuinai ir makakos.

Ilga, pūkuota uodega, tokia kaip makakos, galėtų būti naudinga apsivynioti aplink save, kad sušiltume, tarsi įmontuotas šalikas. O jei būtume evoliucionavę žiemos miegui, mūsų uodegos galėtų praversti kaip riebalų kaupimo sistema (šią strategiją naudoja kai kurie neprimatiniai žinduoliai, pavyzdžiui, bebrai).

Žvelgiant ne tik į mūsų giminaičius primatus, „yra kitų uodeguotų dvikojų, į kuriuos mes lygiuojamės“, – „Live Science“ sakė Šiaurės Karolinos universiteto Šarlotėje antropologas Džonatanas Marksas..

Pavyzdžiui, kengūros turi tvirtą uodegą, kurią naudoja kaip trečią koją – ji padeda išlaikyti svorį ir suteikia jėgos jų staigiam žingsniui. Išnykę dinozaurai teropodai, pavyzdžiui, Tyrannosaurus rex, turėjo standžias, raumeningas uodegas, kurios bėgant galėjo veikti kaip vairas.

Tačiau turint tokią uodegą kaip šių padarų, mūsų žingsniai pasikeistų. Pavyzdžiui, T.rex tipo uodega verstų žmones pasilenkti į priekį per klubus ir krūtinę laikyti lygiagrečiai žemei, o ne vertikaliai. Turint kengūros uodega būtų sunku manevruoti nešokinėjant – priešingu atveju ji erzinančiai vilktųsi žeme.

Be to, gali būti sunku išvengti netyčinio uodegos sužalojimo kasdieniniame gyvenime. Kaip žino kiekvienas kačių šeimininkas, ant ilgų uodegų galima užlipti arba netyčia užkliudyti durimis. Tuo tarpu dėl trumpų uodegų gali būti sunku atsisėsti ant kėdės be tam tikrų pakeitimų. Akivaizdu, kad jei turėtume uodegas, tektų iš naujo kurti automobilių sėdynes ir maudymosi kostiumėlius.

Komentarai ()