Pacientai, po sunkaus smegenų sužeidimo atsidūrę „vegetatyvinėje“ būsenoje, gali ne tik galvoti, bet ir bendrauti, rodo pastarųjų kelių metų medicininiai tyrimai.

Smegenų skenerius naudoję ekspertai dar 2006 metais pirmą kartą pastebėjo, kad žmonės be išorinio gyvybės ženklų gali ne tik gerai suvokti, kas jiems šnekama, tačiau ir atsakyti į paprastus klausimus. Viskas prasidėjo nuo 2006 m. atlikto tyrimo, kurį atliko Kembridžo Medicininių tyrimų organizacijos dr. Adrianas Owenas. Jis ištyrė moterį, kuri galėjo save įsivaizduoti žaidžiančią tenisą ir netgi reagavo į komandas praleidusi penkis mėnesius vegetacinėje būklėje.

Norėdamas įsitikinti, jog kolegos atlikti moters sąmoningumo požymių stebėjimai su kompiuteriniu tomografu nėra paprasčiausia „iliuzija“, daktaras Martinas Montis 2008 metais nuskenavo 16 sveikų savanorių smegenis. Žmonės buvo paprašyti įsivaizduoti, kaip jie žaidžia tenisą, vėliau – kaip jie vaikšto po jiems gerai žinomas vietas.

Šios dvi užduotys aktyvuoja skirtingas smegenų dalis, o tomografas leidžia matyti, kuri sritis yra sužadinta. Su savanoriais mokslininkai susitarė, kad įsivaizduojamas teniso žaidimas reikš „Taip“, o vaikščiojimas pažįstamose vietose – „Ne“. Vėliau kiekvienas savanoris gavo po tris klausimus, į kuriuos galėjo atsakyti tik teigiamai arba neigiamai, tačiau ne žodžiu, o įsivaizduodami atitinkamas situacijas. Tyrimas atskleidė, kad toks susikalbėjimo būdas veikia be priekaištų.

Mokslininko nuomone, magnetinio rezonanso testai turėtų būti naudojami visiems ligoniams, kurie nerodo jokių sąmoningumo ženklų. Mat pasitaiko atvejų, kai pacientai, iš pažiūros esantys komoje, iš tiesų yra sąmoningi. Mokslininkų manymu, net 40 proc. pacientų vegetacinė būklė diagnozuojama per klaidą. Ką toks medikų sprendimas reiškia žmogui, kuris yra išlaikęs sąmonę, galima tik įsivaizduoti. Tad norėdami nustatyti tokio „netiesioginio“ bendravimo per smegenų aktyvumo skenerius galimybių ribas, Adrianas Owenas su kolegomis ir toliau tęsė savo tyrimus, tik dabar jeu perėjo prie komos būsenoje esančių pacientų.

Naujausius šių tyrimų rezultatus aprašė dienraštis „The Daily Telegraph“ – mokslininkai jau spėjo įsitikinti, kad didelė dauguma vegetacinėje būsenoje esančių pacientų į paprastus biografinius klausimus („Ar turite seserį, „Ar Jūsų tėvo vardas yra toks“) pacientai gali atsakyti „taip“ arba „ne“.

Šioje srityje tyrimus tęsiantis Adrianas Owenas iš Kembridžo universiteto teigia, kad šie rezultatai turės milžiniškus filosofinius ir etninius padarinius.

„Vidinį“ balsą turi daugelis komos ištiktų pacientų - šis atradimas apstulbino medikus ir tai gali tapti paskutiniu argumentu, prieš gydytojui išjungiant gyvybės palaikymo mechanizmus. Šis atradimas turėtų būti reikšmingas argumentas ir tada, kai diskutuojama apie pagalbą nusižudant. Tai galėtų būti padaroma, jei pacientas pats nuspręstų pasitraukti iš gyvenimo.

Tyrimo metu skenuotos 22 pacientų smegenys, iš kurių 17 proc., manoma, gali ne tik neklystamai atsakyti į paprastus klausimus, tačiau galėtų bendrauti ir su medikais. Tačiau, kaip praneša Britų medikų asociacija, vargu, ar šie tyrimo rezultatai yra pakankamai stiprus įrodymas, jog pacientas yra protiškai pajėgus.

Nežiūrint oficialaus skepticizmo, daktaras M. Montis įsitikinęs, jog tokie tyrimai yra labai reikšmingi diagnozuojant ligas vegetaciniams pacientams bei apsisprendžiant, ar reikėtų nutraukti maitinimą. Mokslininkas tiki, kad ilgainiui ateityje šie tyrimai padės paralyžiuotiems pacientams bendrauti su šeimos nariais.

Komentarai (11)