„G taško“ paieškos persikėlė į Prancūziją (11)
Mokslo pasaulyje tęsiasi audringi ginčai dėl to, ar egzistuoja „G taškas”, rašo dienraštis „The Independent”. Neseniai Didžiosios Britanijos Kings koledžo mokslininkai, remdamiesi eksperimento, kuriame dalyvavo 1,8 tūkst. identiškų dvynių, rezultatais, pareiškė, tokia erogeninė zona iš viso neegzistuoja, praneša dienraščio apžvalgininkė Katy Guest.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis dėlto, praėjusią savaitę Prancūzijos ginekologas Sylvainas Mimounas pareiškė, kad 60 proc. moterų turi „G tašką” ir, teisingai jį veikiant, galima padidinti jo „efektyvumą“.
Pasak prancūzų chirurgo Pierre’o Foldeso, britų išvados yra „visiškai klaidingos, nes remiasi išskirtinai genetiniais tyrimais. Akivaizdu, kad moteriškas seksualumui būdingas nepastovumas. Jo negalima suvesti į „taip/ne” ar „įjungta/išjungta””.
2008 m. italų mokslininkas prof. Emmanuele’is Janninis pranešė, kad ultragarso tyrimo pagalba jam pavyko aptikti „G tašką”. Pasak mokslininko, šis, ant priekinės makšties sienelės esantis odos audinio sustandėjimą turi tos moterys, kurios teigia, kad patiria vaginalinius orgazmus.
E. Janninio eksperimentuose dalyvavo vos 20 moterų („turbūt, tai visos, kurias jis sugebėjo įkalbėti ilgai ramiai gulėti”,- pastebi autorė). Vis dėlto, italo išvados atrodė įtikinamos, kol jų nepaneigė britai, tačiau britų išvadas nuginčijo prancūzai. „Moterys, manančios, kad turi „G tašką”, neretai teigia, kad, remiantis jų pojūčiais, jis dažnai keičia vietą. Šį kartą jis turbūt persikėlė į Prancūziją”, - komentuoja straipsnio autorė.
„Ką gi, lotynų amerikiečiai turi Eldoradą, prancūzai – „G tašką”, o mes – Lochneso pabaisą. Kiekvienam savo”, - samprotauja straipsnio autorė. Medikai teigia, kad „G taškas” yra priekinės vaginos sienelės apatiniame trečdalyje ar ties viduriu, jis yra žirnio dydžio („arba 20 pensų monetos dydžio, priklausomai nuo to, kiek jūs esate azartiškas”, - rašo autorė).
„G taško” teorijai pritaria toli gražu ne visi, pastebi K. Guest. Ji kildinama iš Sigmundo Freudo teorijos, pagal kurią klitoriniai orgazmai yra infantilumo požymis. „Tai lengva paneigti, tiriant meškines makakas – jos linkusios į lesbiškumą – ir, turint omenyje realią vos ne kiekvienos moters patirtį, bet tikėjimas S. Freudo žodžiais buvo labai stiprus ir kelios moterų kartos pergyveno dėl to, kad viską daro ne taip”, - rašo apžvalgininkė.
Tik 1976 m. Shere Hite įrodė, kad 70 proc. moterų, nepatiriančių orgazmo lytinio akto metu, sugebėjo pasiekti jį masturbacijos ar kitais būdais, stimuliuodamos klitorių. “Moteriškas orgazmas – politinių permainų metafora. Mūsų supratimo apie lytinį aktą ir apie tai, kaip „daryti tai teisingai”, pakeitimas – raktas pakeisti visuomenę bendrai”, - neseniai pareiškė s.Hite.
„G taškas” turi ir daugiau advokatų, teigiančių: „Tas, kuris jo nerado - apgailėtinas nevykėlis“. Biologas Desmondas Morrisas teigia, kad būtina surasti visus keturis skirtingus taškus – A, C, G ir U. Vis dėlto, turbūt niekas negali paprieštarauti tam, jog ieškoti „G taško“ turbūt yra labai įdomu, teigia straipsnio autorė.
Dienraštis praneša, kad už 700 svarų sterlingų galima pasididinti savo „G tašką“: kolageno injekcijų dėka „G taškas“ padidėja du kartus, tačiau po 3-4 mėn. jo poveikis dingsta.