Klaidingas lošėjo įsitikinimas

Klaidingas lošėjo įsitikinimas – tai tendencija mąstyti, kad praeities įvykiai turi įtakos ateities galimybėms, nors iš tiesų taip nėra. Pavyzdžiui, metant monetą, tikimybė, kad iškris herbas arba skaičius, yra lygiai tokia pati visada (50 procentų), nesvarbu, kad prieš tai dešimt kartų iš eilės iškrito herbas. Ypač tikėjimas, kad praeities įvykiai lems ateities įvykius, tampa ryškus lošiant. Pavyzdžiui, žaidžiame ruletę. Keturis pastaruosius kartus buvo išsukta juoda spalva, todėl dabar turėtų būti raudona. Teisingai? Ne! Nepaisant to, kokia spalva buvo išsukta prieš tai, tikimybė nuo to nesikeičia. Ji lygi 47,37 procentams (18 raudonų langelių iš 38). Nors tai akivaizdu, toks klaidingas lošėjo įsitikinimas ne vieną privertė pralošti dideles pinigų sumas.

Reaktyvumas

Reaktyvumas – tai žmogaus elgesio tendencija elgtis kitaip, kai jie žino, kad yra stebimi. 1920 m. „Hawthorne Works“ kompanija finansavo tyrimą, kad pamatytų, kaip šviesa veikia darbuotojų produktyvumą. Tyrimų rezultatai atrodė neįtikėtini. Tačiau pasibaigus tyrimui ir pakeitus apšvietimą, darbuotojai pradėjo dirbti taip pat, kaip ir anksčiau. Taip atsitiko todėl, kad darbuotojų produktyvumas išaugo ne dėl apšvietimo, o todėl, kad jie buvo stebimi. Tyrimas įrodė žmogaus reaktyvumą, kad jis pakeičia elgesį, kai jaučia, jog yra stebimas.

Pareidolija

Pareidolija – tai žmogaus proto savybė priimti atsitiktinai susidariusius vaizdus ar garsus kaip konkretaus žinomo objekto vaizdą arba garsą. Tipiškas pavyzdys – tai objektų matymas debesyse. Bendras pareidolijos bruožas, kad vaizdiniai ir garsai kyla iš neutralių objektų, kurie neturi paslėptos minties, ją sukuria žiūrovo pasąmonė. Įdomus faktas: Roršacho testas, paremtas pareidolija, yra naudojamas atskleisti žmogaus psichologinę būseną. Pacientui rodomos įvairios dėmės ir jis turi pasakyti, ką jose mato. Atsakymai yra analizuojami ir taip bandoma išsiaiškinti vidines žmogaus mintis.

Įsitikinimas

Žmogaus tikėjimas iš troškimo, didelio noro ar tvirto įsitikinimo lemia žmogaus elgesį. Jis nesąmoningai elgiasi taip, kad jo tikėjimas išsipildytų. Pavyzdžiui, aš tikiu, kad, jei blogai mokysiuosi mokykloje, tai sumažins mano galimybes studijuoti, todėl gyvensiu vargingai. Kadangi taip galvoju, taip ir atsitinka. Kitas dažnai pasitaikantis pavyzdys: aš manau, kad mano santykiai su antrąja puse nepasiseks, todėl pradedu kitaip elgtis. Pasikeitęs elgesys neigiamai veikia santykius ir jie nutrūksta. Tuo naudojasi psichologai. Jie į mūsų smegenis „implantuoja“ idėją, kuri išsipildo, nes mes tikime, kad taip turi nutikti. Įdomus faktas: ekonominė recesija taip pat yra susijusi su žmonių įsitikinimu. Kai buvo paskelbta apie galimą krizę, jos dar nesijautė, nes tam reikėjo mažiausiai šešių mėnesių. Tačiau žmonių panika iš tiesų sukėlė recesiją daug anksčiau.

Halo efektas

Halo efektas – tai žmogaus tendencija interpretuoti dabartinius žmogaus veiksmus kaip buvusių veiksmų pasekmę. Pavyzdžiui, mano pasamdytas darbuotojas Biffas tris pastarąsias dienas vėluoja laiku atvykti į darbą. Tai pastebėjęs darau išvadą, kad Biffas yra tinginys ir jam nerūpi darbas, nors gali būti daugybė pateisinamų priežasčių, kodėl jis vėluoja į darbą (gal nepasirodė Biffo auklė, o gal sugedo jo mašina). Žmogaus protas linkęs dėl vieno neigiamo aspekto neigiamai „nupiešti“ ir visą žmogaus asmenybę.

Įdomus faktas: Halo efektas dažnai lemia ir asmenybės vertinimą. Dažnai galvojama, kad patrauklūs žmonės vien dėl savo išvaizdos gali pasigirti laimingu gyvenimu, sėkme ir protu. Patraukliems žmonėms tai tampa įsitikinimu, jog jie privalo tą pasiekti, todėl dažnai jiems pavyksta gauti geresnį darbą ar atlyginimą.

Bandos mąstymas

Bandos mąstymas – tai tendencija prisitaikyti ir sekti daugumos nuomone, taip jaustis saugesniam ir išvengti konfliktų. Dar žinoma kaip „minios psichologija“ paaiškina, kodėl tokiomis populiariomis tampa trumpalaikės drabužių, hobių, stilių mados. Įdomus faktas: daiktai, kurie yra nepatrauklūs ir niekada neatrodė galintys tapti madingais, šiais laikais tampa populiarūs būtent dėl bandos mąstymo.

Maištingas mąstymas

Maištingas mąstymas yra potraukis nesutikti su kieno nors norais ar patarimais, net jei jie būtų teisingi, vien tam, kad apgintume savo teisę rinktis. Toks maištingas mąstymas itin būdingas paaugliams, bet taip pat taikomas ir kovai su valdžia. Toks mąstymas kyla egzistuojant draudimams, nes žmonės linkę norėti to, kas jiems neleidžiama. Įdomus faktas: pasinaudojus „atvirkštine psichologija“ ir naudojantis žmogaus maištingu mąstymu, galima jį priversti padaryti tam tikrus dalykus. Ypač ši priemonė naudojama vaikams.

Apsiskaičiavimas

Pastebėta, kad žmonės yra linkę mokėti už daiktus ar paslaugas mažiau ir dažniau nei daugiau, bet rečiau (nors pastarasis variantas būtų naudingesnis). Taip pat kaip ir daugiau žmonių rinktųsi dabar gauti dvidešimt litų, nei gauti šimtą po vienerių metų. Nors logiškiau būtų rinktis didesnę sumą, žmogaus protas sako priešingai.

Įsipareigojimo jausmas

Įsipareigojimo jausmas verčia žmones įsipareigoti nesėkmingoms idėjoms ir siekiams net tada, kai tampa akivaizdu, kad iš to nebus jokios naudos. Pavyzdžiui, jūs visą gyvenimą taupote pinigus nuosavam verslui. Kai galiausiai jį pradedate, tampa aišku, kad jis bus nesėkmingas. Tačiau vien dėl to, kad jūs visą gyvenimą jam taupėte, jums atrodo, kad dabar privalote į jį investuoti dar daugiau.

Placebo efektas