JAV psichiatrai išsiaiškino, kuo yra naudinga depresija, praneša dienraščio „The New York Times” žurnalistas, knygos „Kaip mes priimame sprendimus“ autorius Johnas Lereris. Depresijos naudą įžvelgė dar garsusis Charlesas Darwinas, kuris pats sirgo depresija.

„Skausmas arba bet kokios rūšies kančios, jei jos trunka ilgai, sukelia depresiją ir susilpnina veiklumą, bet jos padeda gyvai būtybei gintis nuo bet kokios didelės ar netikėtos bėdos“, - savo autobiografijoje aiškino C. Darwinas. Kartais būtent slogi būsena priverčia gyvūnus pasirinkti geriausią veikimo būdą, teigė mokslininkas.

„Depresijos paslaptis ne tame, kad ji egzistuoja: protas, kaip ir kūnas, neapsaugoti nuo gedimų. Tikruoju depresijos paradoksu seniai laikomas didelis jos paplitimas“, - rašo straipsnio autorius. Jei šizofrenija serga mažiau kaip 1 proc. žmonių, tai nuo depresijos kenčia apie 7 proc. žmonių.

Virdžinijos universitete dirbantis psichiatras Andy Thomsonas domisi evoliucine psichologija, kuri bando paaiškinti žmogaus sąmonės ypatumus per istorinę galvos smegenų evoliuciją. A. Thomsonas kartu su Virdžinijos sandraugos universiteto psichologu-evoliucionistu Paulu Andrewsu ėmėsi tyrinėti depresijos evoliucines šaknis.

Pagrindiniai depresijos simptomai – nesugebėjimas pajusti pasitenkinimo, apetito, susidomėjimo seksu ir bendravimu praradimas – turi konstruktyvų pašalinį poveikį: neleidžia pamiršti opių problemų, priėjo išvadą A. Thomsonas ir P. Andrewsas. Iš tikrųjų, sergant depresija, tos galvos smegenų srities, kuri yra atsakinga už dėmesio koncentraciją, veikla suaktyvėja, be to, kuo gilesnė depresija, tuo aktyvesnė yra ši smegenų sritis. Šios smegenų dalies veikla taip pat stimuliuoja analitinį mąstymą.

Pastaraisiais metais A. Thomsonas bando vis rečiau skirti savo pacientams antidepresantus. Jis remiasi moters, kuri pati paprašė sumažinti vaistų dozę, patirtimi. „Antidepresantai man puikiai padeda – aš jaučiuosi daug geriau. Vis dėlto, aš kaip gyvenau su tuo pačiu niekšu ir alkoholiku, taip ir gyvenu – tiesiog dabar jis man atrodo ganėtinai pakenčiamas“, - paaiškino pacientė.

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad antidepresantai neduoda naudos – bent jau esant nesunkiai depresijai. Tie, kuriuos gydomi „chemija“, po gydymo kurso vėl suserga vidutiniškai du kartus dažniau, nei tie, kurie išklausė kognityvios psichoterapijos, atliekamos pokalbio forma, kursą. „Faktiškai vaistai trukdo pasveikti: jie atitolina pacientus nuo savo problemų sprendimo. Tenka juos amžinai girdyti antidepresantais“, - teigia A. Thomsonas.

A. Thomsono ir P. Andrewso hipotezė atitinka bendras mokslo tendencijas – bandymus permąstyti požiūrį į nemalonius išgyvenimus ir būkles. Pastaruoju metu buvo manoma, kad reikia vengti negatyvių minčių ir jausmų: nes pozityvios psichologijos mokykla konstruoja savo mokslinę bazę remdamasi nuostata, kad žmogus yra sukurtas laimei.

„Vis dėlto, naujausi negatyvių nuotaikų tyrimai leidžia manyti, kad liūdesys turi savų pliusų ir net patys nemaloniausi išgyvenimai atlieka svarbią funkciją“, - teigiama straipsnyje.

Australijos psichologas Josephas Forgas eksperimentų pagalba įrodė, kad sudėtingose situacijose negatyviai nusiteikę žmonės priima daug protingesnius sprendimus. Apimti melancholijos, žmonės tiksliau įvertina paskalų pagrįstumą, geriau prisimena praeitį ir daug rečiau vertina nepažįstamus žmones pagal stereotipinius kriterijus. Vieną iš savo eksperimentų J. Forgas atliko parduotuvėje – paprašė pirkėjų prisiminti prie kasos išdėliotus niekučius. Paaiškėjo, kad apsiniaukusiomis, lietingomis dienomis ir skambant niūriai muzikai žmonių atmintis veikė geriau nei šviečiant saulei ir skambant energingoms melodijoms.

Galbūt tai paaiškina ir aiškias kūrybos ir depresijos sąsajas. Neurofiziologė Nancy Andreasen 80-čiai procentų iš 30 garsioje literatūros meistriškumo mokykloje Ajovoje besimokančių literatų nustatė formalius depresijos simptomus. Panašią išvadą, remdamasi britų mokslininkų ir menininkų biografijomis, padarė ir Kay Redfield Jamison: remiantis statistika, sėkmės sulaukę meno profesijos atstovai 8 kartus dažniau serga rimta depresijos forma.

Pasak N. Andreasen, taip yra todėl, kad užsispyrimas – vienas svarbiausių menininko bruožų, o depresija padeda sutelkti dėmesį ties pagrindine mintimi. Dar vienas depresijos simptomas – savigrauža – taip pat turi teigiamų savybių, tvirtina straipsnio autorius. J. Forgas nustatė, kad žmonės rašo daug aiškesniu ir įtikinamesniu stiliumi, kai yra liūdnos nuotaikos, nes daug kritiškiau žiūri į darbą.

P. Andrewsas atliko eksperimentą – davė 115 studentams abstraktaus mąstymo testą. Iki ir po testo jis patikrino studentų „depresinio afekto“ lygį. Paaiškėjo, kad tų, kurie iki testo nejautė depresijos, po užduočių atlikimo depresijos lygis padidėjo: tokiu būdu jau vien susidūrimas su sudėtinga užduotimi priverčia susikaupti ir sukelia liūdesį.

„Taigi, depresinis sutrikimas – tiesiog normalaus mąstymo proceso išraiška“, - teigia autorius. Be to, depresinės būsenos tiriamieji pademonstravo geriausius rezultatus, bent jau tada, kai jiems pavykdavo nukreipti dėmesį nuo išgyvenimų. „Akivaizdu, kad depresinio afekto būsenoje galva dirba geriau“, - daro išvadą P. Andrewsas.

Problema yra ta, kaip priversti žmones susitaikyti su karčia nevilties mikstūra. „Net jei skausmas naudingas, siekis išvengti skausmo išlieka stipriausiu instinktu“, - tvirtina autorius.

Komentarai (26)