Mokslininkė apžvelgia mėsos analogų vartojimą: tai – sveikatai ir aplinkai palankesnė mityba

Vien už tokius straipnius reikėtų bausti- jau nekalbant už žodį "tvarus" - čia į psichiatrinę tokį idiotą kaip minimum.

... visai kaip putinas - bausti už straipsnį, čia kaip "spec. operaciją" pavadinti karu? Kam tada skaityti straipsnį jei perskaičius vien tik pavadinimą bus aišku apie ką jis?

Trūksta kompanijos, kad raginate kitus siųsti į psichiatrinę? Kuo užkliuvo žodis „tvarus“?

Žmogui užstrigo plokštelė: viewtopic.php?f=72&t=75264&p=612114#p612114 Vaikšto po komentus, kažką pagiežingai putoja, užuot, sakykim, pasiėmęs lentą, pielą ir sukalęs špokinyčią.

Analogas mėsai gali būti realiai tik laboratorijoj iš ląstelių užauginta mėsa. Ne iš augalinių baltymų sulipinta ar atspausdinta. Čia jau yra pakaitalai, kurie organizmo skirtingai įsisavinami.

Na, man tas terminas irgi nepatinka - jis dažniausiai naudojamas kaip reklaminis, skirtas parduoti kokį "tvarų" daiktą kurio tau gal net nereikia (net "netvarios" versijos). Nu ir kaip nepirksi - gi tas "tvarus" pirkinys išgelbės pasaulį! :) Na to AAA+++ nebereaguoja, vartotojai jau suprato kad jiem tos A ir pliusai nieko neduoda tai bandoma užgaut jautresnę stygą kitokiais triukais.

Žymėjimas A-F niekur nedingo ir naudojamas bei daugeliui vartotojų svarbus pasirenkant prekę. Šis žymėjimas yra pagal tam tikras išmatuojamas savybes sudėtas, t.y. parametrų klasifikacija į grupes. "Tvarus" yra terminas skirtas sudėti viską, kas ženkliai sumažina poveikį aplinkai, o jei naudoti pilnai teisingai, tai kai poveikio aplinkai nėra, arba jis toks mažas, kad aplinka prisitaiko ir kompensuoja. Pvz. gelžbetonio pakeitimas inžinerine mediena, kuri gauta iš miškų, kuriuose medienos bus iškertama ne daugiau, nei yra jos prieaugis, paliekant kažkiek medienos puvimui miške (vabzdžiams ir pan.) bei užtikrinant medžių bioįvairovę. Mėsos atveju, gyvulių mėsos pakeitimas laboratorijoje išauginta mėsa, kurios augimui maistinės medžiagos gautos iš maisto produktų, kurie būtų išmesti supūti/sudeginimui/biodujų gamybai - tvaru. Mėsos pakeitimas GMO sojų monokultūromis - nėra tvaru. Pats terminas "Tvaru" yra teisingas, jo naudojimas ir interpretavimas problema. Dar blogiau yra su terminu "infliacija", kuris jau net ekspertų naudojimas kaip patinka, pametant pamatinę jo reikšmę, t.y. pinigų pasiūlos sukeltas kainų augimas, kas reikštų, kad dėl dujų/naftos pasiūlos išaugusios energijos kainos regione - nėra infliacija. Dabar viskas suplakama ir niekas net nebando priežasties kainų augimo žiūrėti. Vietoje to, kala tą pačią priemonę skirtingoms problmemoms spręsti.

O tai šitas nebuvo jau paneigtas? Cholesterolis ir sotieji riebalai (saturated fats, lyg ir taip lietuviškai būtų) nėra blogai. Cholesterolis netgi labai reiklaingas vyrams. Aišku jog kas per daug tas nesveika (dažniausiai), bet kokius kiekius reikia valgyti tos mėsos, kad pradėtų kenkti? Geriau atsisakyt visai cukraus ir sumažint druskos vartojimą, nei mėsos. O kaip dėl tų žmonių kurie vien tik mėsą valgo mėnesiais ir nieko daugiau? ir sako, kad niekada geriau nesijautė?

Kad mėsa kenkia sveikatai - faktas (kaip tik atveža patrankų mėsos, tai ilgai negyvena). Bet aš mielai valgysiu tradicinę mėsą dar amžių amžius. Tos naujienos perdaug nenumatytų problemų žmonėm sukelia. O natūrali mėsa - skanu.

)...

organizmus kaip ir nusispjaut koks baltymas buvo prieš virškinant, vistiek suskaldmas iki amino rūgščių. Svarbiau mikro/makro sudėtis ir t.t., bet pats iš savęs GMO nėra baubas. GMO daugiau žalos gali sukelti pačiai aplinkai kurioje auga. Mum kaip vartotojam įdomiau, kad mėsoj nebūtų augimo hormonų ir antibiotikų.

Viena yra sakyti, kita - kaip is tiesu tas zmogus jauciasi ir kaip tai atsiliepia organizmui ilguoju laikotarpiu. Don't get me wrong. As - mesedis, ir visokie sustainability bullshit man mazu maziausiai atrodo durna. As tikiu faktais, o faktai sako, kad zmoniu kiekis pasaulyje dideja, kad pragyvenimo lygis kaikuriuose regionuose kyla sparciai, ir kad pirmas dalykas, ka zmones pradeda daryt, kai gauna daugiau pinigu - jie valgo daugiau mesos. Todel alternatyvu reikia. Tik mane diorgina visokios nesamones apie "ziurekit cia alternatyva mesai, bet jus mokekit daugiau pinigu, nes cia green, sustainable, ir aplamai jei mokesit daugiau pinigu tai ir jus busit labiau green ir labiau sustainable, ir tiesiog busit geresni uz kitus". Tai cia, imho, yra bullshit. Paimkim kad ir ankstiniu augalu pagrindu gaminamus tuos visus beyond meat, ir panasius. As juos gan daznai valgau, nes jie tikrai skanus, ir suvalges burgeri su tuo beyond meat paploteliu tikrai jautiesi pavalges ir skaniai ir sociai - viskas cia gerai. Negerai, kad kainuoja brangiau negu mesa. Nors neturetu. Logiskai mastant, is proceso ismetant ta dali, kai uzauginta augaline produkcija per metus ar daugiau laiko suseri gyvuliui, zirniu pagrindo mesos paplotelis turetu kainuot pigiau nei kad jautienos pagrindo paplotelis. Vienareiksmiskai. Kol taip nera, tai nei green, nei sustainable.

Jei būtų nusispjauti, įsisavinamų baltymų kiekis gyvulinės ir augalinės kilmės būtų +- vienodas. Gyvulinės kilmės baltymų įsisavinama iki 2x daugiau (suvalgius po 100g baltymų). Daugumos tyrimų, kai analizuoja ar mėsa sveika, metodika yra tokia - paimam bet kurį žmogų kuris valgo mėsą, nu t.y. big mac'us ir pan., ir palyginame su tuo, kuris atsirinkinėja maisto produktus ir atsisakęs riebaluose deginto maisto ir pan. O šiaip su mėsos užauginimu yra problemų, ir su kai kurių žmonių užsisėdimu ant mėsos didelių kiekių, ypač kokie amerikonai, kurie suvalgo labai daug raudonos mėsos. Omeny amerikonai suvalgo per savaitę daugiau raudonos mėsos nei lietuviai. P.S. prisimenate, kai mokykloje pasakojo, kiek neribotai daug maisto resursų vandenyne yra, ir kad 10x didesnę populiaciją vien tik vandenynas gali išmaitinti - tai vat, nelabai beliko resursų vandenyne ir pagauta laisvai gyvenanti žuvis ims sparčiai brangti.

Iš kur tokie duomenys? Kur dingsta likę augaliniai baltymai? Išsysiojam mes viską ar kaip?