Viena injekcija išgydys nuo bet kokios baimės (15)
Bijote aukščio, vorų, gyvačių arba tamsos? Japonijoje kuriamas nuo įvairiausių fobijų gydantis preparatas, kurio vienos injekcijos esą pakaks baimei atsikratyti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Japonijos mokslininkai pranešė nustatę, kad žmonių ir gyvūnų smegenis galima „perprogramuoti“ taip, kad būtų atsikratyta labiausiai paplitusių fobijų, skelbia „Telegraph.co.uk“. Jų teigimu baimė yra įgyta savybė, todėl jiems pavyko rasti būdą, kaip „išjungti“ baimės jausmą generuojančią specifinę galvos smegenų dalį. Tam esą pakaks tik vienos injekcijos.
Hirosimos universitete atlikti pirminiai bandymai su auksiniais karosais patvirtino, kad šios žuvys, gavusios vietinio anestetiko lidokaino, naudojamo odontologijoje, dozę, nustodavo bijojusios. Tyrėjų grupei vadovavusio profesoriaus Masayuki Yoshida teigimu, šio eksperimento rezultatai yra „labai įkvepiantys“. „Vieną dieną visos mūsų iracionalios baimės gali tapti praeities dalyku. Įsivaizduokite, kad jūsų aukščio, vorų ar skrydžio baimę galima išgydyti viena injekcija – mūsų tyrimas atskleidė, kad vieną dieną tai gali tapti tikrove“, - sakė mokslininkas.
Profesorius M. Yoshida tyrė smegenėles (cerebellum) – užpakalinių galvos smegenų dalį, kuri, kaip manoma, dalyvauja žmonių ir gyvūnų baimių formavimosi procese. Eksperimentuodami su auksiniais karosais, japonų mokslininkai „išmokė“ juos bijotis į akis nukreiptų šviesos blyksnių. Šviesos impulsai buvo sinchronizuojami su silpnomis elektros iškrovomis, tad ilgainiui žuvys išmoko susieti šviesos blyksnius su elektros šoku. Tada žuvų pulsas sulėtėdavo – tai tipiška jų reakcija patyrus išgąstį.
Pasak tyrėjų, eksperimente naudotos žuvys netrukus pradėjo bijotis šviesos impulsų, nes, nepriklausomai nuo to, ar buvo leidžiamos elektros iškrovos, jos greitai išmoko jų tikėtis. Po to tyrėjai žuvims suleisdavo lidokaino ir vėl pakartodavo bandymą su šviesos impulsais. Paaiškėjo, kad anestetiko gavę auksiniai karosai nebebijodavo į jų akis nukreiptos šviesos. Tai patvirtindavo normalus pulsas.
Mokslininkų teigimu, auksinių karosų smegenų sandara panaši į žinduolių, įskaitant žmones, todėl tikimasi, kad tolimesni tyrimai netrukus gali atskleisti dar nežinomus biologinius ir cheminius procesus, verčiančius mus bijoti. Žuvų atveju lidokaino poveikis buvo tik laikinas, nes, nustojus jam veikti, auksiniai karosai vėl imdavo bijoti šviesos. Nepaisant to, profesorius M. Yoshida teigia manantis, jog ilgainiui pavyks išsiaiškinti iracionalių baimių išgydymo mechanizmą.Hirosimos universiteto mokslininkų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Behavioural and Brain Functions“.
