Kai COVID-19 persirgusi Annie (vardas išgalvotas siekiant apsaugoti moters tapatybę) vėl susitiko su savo šeimos nariais, tapo akivaizdu, kad liga paliko pėdsaką. „Mano tėčio balsas sklido iš nepažįstamo žmogaus burnos“, – jos atvejį tiriantiems gydytojams atskleidė Annie.

Kai COVID-19 persirgusi Annie (vardas išgalvotas siekiant apsaugoti moters tapatybę) vėl susitiko su savo šeimos nariais, tapo akivaizdu, kad liga paliko pėdsaką. „Mano tėčio balsas sklido iš nepažįstamo žmogaus burnos“, – jos atvejį tiriantiems gydytojams atskleidė Annie.

Prieš užsikrėsdama koronavirusu 2020 m. kovo mėnesį, Annie neturėjo veidų atpažinimo problemų. Netrukus jos būklė pagerėjo, tačiau po keleto mėnesių liga sugrįžo su trenksmu. Jos atvejo tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad COVID-19 padarinių sąrašą galima papildyti prozopagnozija – neurologiniu sutrikimu, kai žmogus nesugeba atpažinti veidų, skelbia sciencealert.com.

Naujojo tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 50 kitų pacientų, kuriuos ilgai kamavo COVID-19, ir daugelis jų pripažino, kad pasveikę sunkiau atpažįsta veidus.

„Veidai mano galvoje yra tarsi vanduo“, – paaiškino Annie ir nurodė, kad pastangos atsiminti veidą prilygsta bandymui parašyti kinišką hieroglifą, kurį matei tik vieną kartą, o kinų kalbos apskritai nemoki.

Laisvalaikiu tapyba užsiimančiai 28-erių metų amžiaus moteriai anksčiau į tapomą asmenį užtekdavo žvilgtelėti gal kartą kas 15 ar 30 minučių, tačiau dabar tai daryti tenka nuolat.

Dartmuto koledžo neurofiziologai Bradas Duchaine’as ir Marie-Luise Kieseler su Annie atliko įvairių testų ir patvirtino, kad jos sutrikimas susijęs su specifiniais veidų atsiminimo defektais, o ne rimtesnėmis neurologinėmis problemomis.

Tiesa, Annie taip pat pasidarė sunkiau susiorientuoti žinomose vietose, o savo automobilio buvimo vietą ji pažymi „Google“ žemėlapiuose, kad galėtų jį rasti. Orientavimosi sutrikimai irgi būdingi prozopagnoziją turintiems žmonėms.

„Orientavimosi ir veidų atpažinimo problemos, kuriomis skundžiasi Annie, patraukė mūsų dėmesį, nes paprastai šie sutrikimai pasireiškia asmenims, kuriems buvo pažeistos smegenys ar kurių vystymasis buvo sutrikęs, – paaiškino B. Duchaine’as. – Tikriausiai minėtieji sutrikimai pasireiškia kartu todėl, kad už šias funkcijas atsakingos kaimyninės smegenų sritys kaktinėje dalyje.“

Sirgdama COVID-19, Annie prarado uoslės ir skonio pojūčius, jai buvo sunku kvėpuoti, keletą dienų laikėsi aukšta temperatūra. Ligai atkritus, veidų atpažinimo ir orientavimosi problemas papildė kiti ilgai trunkančiai koronaviruso infekcijai būdingi simptomai, tokie kaip nuovargis, negalėjimas susikaupti ir „smegenų rūkas“. Vėliau atsirado pusiausvyros problemų ir išsivystė migrena.

Dėl su sveikatos draudimu susijusių problemų Annie nebuvo atlikta magnetinio rezonanso tomografija.

„Taigi, negalime atmesti insulto kaip jos simptomų priežasties, ypač atsižvelgiant į įrodymus, kad sergantieji COVID-19 pasižymi didesne insulto rizika“, – samprotavo tyrimą atlikusi komanda.

Kad ir kokie specifiniai mechanizmai yra atsakingi už moters simptomus, tai dar vienas pavyzdys, kaip COVID-19 gali sukelti neurologinių problemų.

„Mūsų tyrimas pabrėžia, kokių kognityvinių problemų, susijusių su orientavimusi aplinkoje ir veidų atpažinimu, gali sukelti COVID-19. Žmonės turėtų tai žinoti, ypač gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai“, – pabrėžė B. Duchaine’as.

Dauguma (ne tik sunkia ligos forma sirgę asmenys) studijos autorių apklaustų žmonių, ilgai sirgusių COVID-19, nurodė pastebimų neurologinių sunkumų atliekant anksčiau nesudėtingais buvusius veiksmus.

„Žinome, kad COVID-19 gali sukelti įvairių kognityvinių problemų, tačiau Annie atveju matome rimtus ir gana selektyvius sutrikimus, – paaiškino B. Duchaine’as. – Tai leidžia daryti prielaidą, kad yra ir daugiau žmonių, kuriems koronavirusas sukėlė sunkių ir selektyvių sutrikimų.“

Komentarai ()