Mokslininkai pagaliau įminė mįslę, kaip šaltis stabdo senėjimą ir ilgina gyvenimą ()
Šaltis nesušildys širdies, kita vertus, jis gali pailginti gyvenimą. Anksčiau atliktas tyrimas iškėlė šio fenomeno hipotezę ir kelis galimus jo paaiškinimus. O dabar Kelno universiteto mokslininkai atliko kelis eksperimentus su kirmėlėmis ir atrado dar vieną galimą paaiškinimą – pasirodo, nuo šalčio prasideda tam tikras procesas, kurio metu iš ląstelių šalinami pažeisti baltymai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kelių neurodegeneracinių ligų (Alzheimerio, Parkinsono ir kt.), kuriomis susirgti atsiranda rizikos senstant, metu vykstantys procesai yra susiję su vadinamųjų blogųjų baltymų kaupimųsi, todėl mokslinis atradimas, rodantis, kaip šį procesą veikia šaltis, yra reikšmingas žingsnis į priekį, ieškant būdų, kaip sulėtinti minėtą procesą ar net užkirsti jam kelią, rašo sciencealert.com.
Kažin, ar sėdėjimas šaltyje greitu metu taps gydymo būdu, kita vertus, suvokiant, kaip veikia žemos temperatūros sukeliami procesai, galima juos atkartoti, taikant gydymą.
„Ekstremaliai žema temperatūra yra žalinga, tačiau šiek tiek pamažinus kūno temperatūrą, galimas teigiamas poveikis organizmui, – rašoma tyrėjų išvadose. – Apie tai, kad šaltis susijęs su ilgaamžiškumu, rašyta jau prieš šimtą metų, tik mažai žinoma, koks žemos temperatūros poveikis gyvenimo trukmei ir sveikatai.“
Mokslininkai atliko tyrimų su kirmėlėmis caenorhabditis elegans bei su laboratorijoje užaugintomis žmogaus ląstelėmis ir nustatė, kad esant žemai temperatūrai šalinasi baltymų gumulėliai, kurie kaupiasi gyvūnų ir žmonių ląstelėse, sergant šonine amiotrofine skleroze bei Hantingtono liga.
Tai vyko per proteasomomis vadinamas struktūras, kurios skaido baltymines atliekas. Pakako šiek tiek pamažinti temperatūrą, ir aktyvatorius ėmė veikti – valyti pavojingas baltymų sankaupas.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad pasitelkus genų inžineriją galima sumažinti proteasomų aktyvumą ir gauti tą patį rezultatą be temperatūros mažinimo. Tai suteikia galimybę sukurti gydymo būdus, kurie galėtų palaikyti šių proteasomų aktyvatorių veikimą, nepriklausomai nuo kūno temperatūros.
„Visi šie rezultatai rodo, kad, vykstant evoliucijai, išliko šalčio įtaka proteasomų reguliavimui“, – teigė Kelno universiteto biologas Davidas Vilchezas ir pridūrė, kad tai teikia vilčių, ieškant gydymo su senėjimu susijusioms ligoms.
Tai reikšmingas ir įdomus atradimas – galbūt nepamanytumėte, bet kirmėlės caenorhabditis elegans turi nemažai bendro su žmonėmis, kaip antai, jų organizme baltymai gali sulipti kaip ir žmonių organizme (beje, kirmėlės dažnai pasitelkiamos moksliniams tyrimams, nes tarp jų ir žmonių yra svarbių genetinių panašumų).
Tyrinėjant žemesnės temperatūros ir senėjimo sąsajas neabejotinai laukia daug naujų, įdomių atradimų. Pvz., vidutinė žmogaus kūno temperatūra per kelis pastaruosius dešimtmečius nuolat žemėjo, o tai galėjo turėti įtakos pailgėjusiai gyvenimo trukmei.
Tyrėjai tikisi, kad proteasomos (PA28γ/PSME3) aktyvatorius gali būti vienas iš būdų, suteiksiančių galimybę senstant išlikti sveikesniems.
„Manome, kad tyrimo rezultatus galima pritaikyti ir kitoms senatvinėms degeneracinėms ligoms bei kitoms gyvūnų rūšims“, – sakė D. Vilchezas.