Paauglys sukūrė muilą, skirtą kovai su odos vėžiu (Video)  ()

14-metis sukūrė muilą, kuris gali padėti organizmo imuninei sistemai „nuplauti“ odos vėžį, rašo „Science Alert“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šis muilas jam pelnė pagrindinį prizą kasmetiniame konkurse „Jaunojo mokslininko iššūkis“, kuriuo siekiama paskatinti vaikus ir paauglius ieškoti kasdienių problemų sprendimo būdų.

Konkursą organizuoja JAV įsikūrusi tarptautinė „3M“ bendrovė, plačiai žinoma dėl N95 kaukės sukūrimo ir užpatentavimo.

Hemanas Bekelis ketverius metus gyveno Etiopijoje, kol jo šeima persikėlė gyventi į JAV, ir sako, kad prisiminimai apie tai, kaip matė žmones, visą dieną dirbančius po kaitria saule, įkvėpė jo išradimą, kuris, kaip jis tikisi, vieną dieną bus ir įperkamas, ir veiksmingas.

Muilas per odą tiekia vaistus, kurie suaktyvina organizmo imuninę sistemą kovai su vėžinėmis ląstelėmis.

Jei muilas bus veiksmingas ir saugus gydymo būdas, jis galėtų labai padėti tiems, kurie negali sau leisti šiuo metu taikomo brangaus odos vėžio gydymo, kuris gali kainuoti apie 40 000 JAV dolerių.

H. Bekelis pradėjo kurti muilą namuose, bet kai tapo „3M“ jaunųjų mokslininkų konkurso finalininku, jis kreipėsi pagalbos į Virdžinijos ir Džordžtauno (JAV) universitetus, taip pat į savo mentorę, „3M“ produktų inžinierę Deborah Isabelle.

Pagrindinis junginys yra imidazochinolinas, kuris jau naudojamas kaip lokalus vaistas tokioms ligoms kaip karpos, grybelinės infekcijos ir spuogai gydyti. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) taip pat patvirtino, kad juo galima gydyti bazalinių ląstelių karcinomą – vieną iš Hemanui rūpimų odos vėžio rūšių.

 

Paprastai muilas laikomas priemone, kuri viską nuplauna, tačiau Hemano muilas turi papildomą sudedamąją dalį, todėl su vėžiu kovojantys junginiai ant odos išlieka ilgai po jo nuplovimo.

„Jis iš tiesų yra šiek tiek lipnesnis [nei įprastas muilas], nes turi lipidų pagrindu sukurtų nanodalelių, o visa jo esmė yra ta, kad net ir nuplovus muilą, vaistinės dalys liks ant odos“, – paaiškino H. Bekelis interviu „National Public Radio“ (NPR).

Pirmąsias lipidines nanodaleles kaip vaistų pernešimo priemonę patvirtino FDA 2018 m. Jos geriausiai žinomos dėl to, kad buvo naudojamos „Moderna“ ir „Pfizer“ gaminamose vakcinose COVID-19.

Tačiau tam, kad jos veiktų, nebūtina jų švirkšti. Užteptos ant odos lipidinės nanodalelės jos paviršiuje sudaro nematomą sluoksnį, kuris padeda joms prasiskverbti į odą ir kartu pernešti tuos veikliuosius junginius.

Vis dar neaišku, kaip gerai lipidų nanodalelės prasiskverbia į tokius gyvus audinius kaip oda, tačiau galbūt Hemano išradimas padės pradėti šiuos bandymus.

 

„Daugiausia naudojau skaitmeninius molekulinius bandymus, kurie yra gana naujas bandymų procesas, kai galima išbandyti skirtingus ingredientus, sujungti juos [kompiuteriniame modelyje] ir pamatyti, kaip jie veikia, – NPR sakė H. Bekelis. – Kai išbandžiau skaitmeninius modelius, gavau tikrai, tikrai didelius skaičius, kalbant apie jų veiksmingumą. Tačiau kai kalbama apie tikrus bandymus su žmonėmis, vis dar neturiu FDA sertifikato.“

Jaunasis mokslininkas tikisi, kad per ateinančius penkerius metus gaus leidimą bandymams su žmonėmis ir FDA sertifikatą.

„Iki 2028 m. tikiuosi šį projektą paversti ne pelno siekiančia organizacija, kurioje galėsiu užtikrinti teisingą ir prieinamą odos vėžio gydymą kuo didesniam skaičiui žmonių, – sakė jis. – Esu nusiteikęs ieškoti tvarių pasaulinių problemų sprendimų ir tikiuosi įkvėpti kitus daryti tą patį.“

Parengta pagal „Science Alert“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(5)
(1)
(4)

Komentarai ()