Kartais juokiamės taip stipriai, kad iš lūpų net išsprūsta frazė: „Mirštu iš juoko!“ Toks posakis atrodo perdėtas, bet galbūt yra tiesos? Ar žmonės iš tiesų gali mirti iš juoko?

Nors tai mažai tikėtina, bet įmanoma. Pasak „Live Sciene“ kalbintų gydytojų, praeityje išties yra užfiksuoti keli su juoku susiję mirties atvejai.

Juokas net gali sukelti neigiamą poveikį organizmui, pavyzdžiui, sutrikdydamas širdies darbą. Tai nutinka retai, bet gali būti iššaukta „juoko sukelta sinkopė“ – būklė, kuomet itin stiprai juokiantis žmogaus kraujospūdis ima sparčiai kristi.

Tai sustiprina autonominės nervų sistemos – nervų tinkle, reguliuojančio nevalingus fiziologinius procesus – reakciją, dėl kurios laikinai sumažėja į smegenis patenkančio kraujo kiekis ir gali būti prarandama sąmonė.

Pirmą kartą juoko sukelta sinkopė užfiksuota 1997 m., kai 62 metų pacientas, turintis hipertenziją ir kitas su širdimi susijusias problemas, keliskart prarado sąmonę iš juoko, žiūrėdamas televizijos laidą „Seinfeld“. Todėl ši būklė vėliau net buvo pavadinta „Seinfeldo sinkope“.

Pacientas nemirė. Tokios sinkopės paprastai sukelia tik trumpesnį nei kelių minučių sąmonės netekimą.

Vis dėlto įmanoma, kad dėl sinkopės sąmonę praradę asmenys gali mirti, bet tai dažniau lems kiti išoriniai veiksniai.

„Gali būti, kad kas nors, esant šiai būklei, nukris ir susitrenks galvą ar nukris nuo laiptų ir taip mirs“, – teigė daktaras Toddas Cohenas.

Kiti atvejai gali būti susiję su į širdį, plaučius ir smegenis patenkančiu oro kiekiu. Pavyzdžiui, gilus juokas gali padidinti kvėpavimo dažnį ir sukelti astmos simptomų paūmėjimą.

2009 m. mokslininkai atliko tyrimą, apklausę 105 astma sergančius pacientus. Jie nustatė, kad daugiau nei 40 proc. jų yra patyrę juoko sukeltą astmą.

Kai kuriais atvejais astmos priepuoliai net gali būti mirtini, jei žmogus neturi galimybės pasinaudoti inhaliatoriumi.

Be to, juokas gali sukelti ir staigų balso stygų spazmą, vadinamą laringospazmu, kuris ištinka tuomet, kai žmogus, stipriai juokdamasis, negauna pakankamai deguonies.

Visgi tikimybė mirti dėl juoko yra maža, pabrėžia „UCLA Health“ kardiologė Megan Kamath.

„Nors buvo užregistruota mirties nuo juoko atvejų dėl uždusimo ar širdies sustojimo, apskritai tai išlieka mažai tikėtina sveikų žmonių mirties priežastimi“, – „Live Science“ citavo ją.

T.Cohenas akcentuoja, kad apskritai juokas daug labiau naudingas nei kenksmingas žmonių sveikatai.

Tyrimai rodo, kad juokas gali sumažinti nerimą, nes gerokai sumažina streso hormono kortizolio kiekį ir padidina dopamino – geros savijautos cheminės medžiagos smegenyse – išsiskyrimą.

Juokas gali padėti padidinti deguonies kiekį visame organizme ir sumažinti uždegimus pacientų, sergančių išemine širdies liga, rodo dar nerecenzuotas tyrimas, pristatytas rugpjūčio mėnesį Amsterdame vykusioje Europos kardiologų draugijos konferencijoje.

„Manau, kad juokas yra geriausias vaistas, ir labai mažai tikėtina, kad jis gali ką nors nužudyti, tačiau teoriškai tai įmanoma“, – sakė T.Cohenas.

Komentarai ()