Netikėta: kūdikiai gimtosios kalbos ima mokytis dar nė negimę ()
Eksperimentai su naujagimiais rodo, kad jie gali atpažinti savo gimtąją kalbą – o tai rodo, kad kalbos mokymasis gali prasidėti dar prieš gimimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Jau kurį laiką žinojome, kad baigiantis nėštumui vaisius girdi, – sako Judit Gervain iš Padujos universiteto Italijoje. – [Naujagimiai] gali atpažinti savo motinos balsą ir teikti jam pirmenybę prieš kitus moteriškus balsus, ir netgi gali atpažinti kalbą, kuria jų motina kalbėjo nėštumo metu.“
Siekdami išsamesnio tyrimo, J. Gervain ir jos kolegos ištyrė 49 prancūziškai kalbančių motinų 49 kūdikių, kurių amžius buvo nuo vienos iki penkių dienų, smegenų veiklą.
Kiekvienam naujagimiui buvo uždėta maža kepurėlė, kurioje buvo 10 elektrodų, įtaisytų netoli smegenų sričių, susijusių su kalbos suvokimu.
Po to komanda paleido įrašus, kurie prasidėjo 3 minučių tyla, po to 7 minučių trukmės pasakos „Auksaplaukė ir trys lokiai“ ištraukas anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis skirtinga eilės tvarka – o po to vėl sekė tyla.
Kai kūdikiai klausėsi prancūziško garso įrašo, komanda pastebėjo smegenų signalo, vadinamo tolimosiomis laikinėmis koreliacijomis, kurios yra susijusios su kalbos suvokimu ir apdorojimu, padidėjimą. Kai kūdikiai girdėjo kitas kalbas, šie signalai sumažėjo.
Komanda nustatė, kad 17 kūdikių grupėje, kurie paskutiniai išgirdo prancūzų kalbą, šis nervinio aktyvumo šuolis išliko ir po to sekusios tylos metu.
Šie rezultatai rodo, kad kūdikiai jau gali atpažinti motinos gimtąją kalbą kaip svarbesnę, sako Gervain. „Tai iš esmės skatina mokytis gimtosios kalbos“, – teigia ji.
Dabar komanda tikisi atlikti eksperimentus su kūdikiais, kurių motinos kalba skirtingomis kalbomis – ypač Azijos ar Afrikos – ir išsiaiškinti, kiek šie rezultatai gali būti apibendrinti. Ji taip pat nori ištirti, kaip gali skirtis kalbos suvokimo raida gimdoje kūdikiams, kurių prenatalinė patirtis yra mažiau tipiška – pavyzdžiui, neišnešiotiems kūdikiams.
„Žinoma, malonu kalbėtis su pilvuku, – sako J. Gervain. -Tačiau mes parodome, kad net ir tiesiog natūrali kasdienė veikla – pavyzdžiui, apsipirkimas ar pokalbis su kaimynu – jau yra pakankama kalba, kad veiktų kaip pastoliai kūdikio mokymuisi.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science Advances“.
Parengta pagal „New Scientist“.
