Tyrimo, kuriame buvo lyginami duomenys apie tūkstančius žmonių, turinčių ir neturinčių bipolinį sutrikimą, išvados skelbia, kad tikimybė, jog jį turintys mirs anksčiau nei tie, kurie jo neturi, yra keturis–šešis kartus didesnė, skelbia „Science Alert“.

Rezultatai iš tiesų yra svarbūs dėl to, kad bipolinis sutrikimas didina mirties riziką kur kas labiau nei rūkymas ar net tam tikra prasme amžius.

Tyrėjų grupė analizavo didelio ilgalaikio tyrimo, vadinamo Prechterio išilginiu bipolinio sutrikimo tyrimu, duomenis, taip pat Mičigano universiteto sveikatos klinikose surinktų anoniminių pacientų įrašų duomenis.

Prechterio duomenų rinkinį sudarė stebėjimo duomenys apie 1128 dalyvius: 847 turinčius bipolinį sutrikimą ir 281 jo neturintį.

Duomenys iš klinikų apėmė 18 561 pacientą, 10 735 turintį minėtą sutrikimą ir 7826 – ne.

Vienas iš dviejų Mičigano universiteto tyrėjų analizuotų duomenų parodė, kad tikimybė, jog žmogus, turintis šį sutrikimą, per 10 metų laikotarpį mirs, yra šešis kartus didesnę, nei kalbant apie asmenį neturintį šio sutrikimo.

Palyginimui, toje pačioje grupėje mirtingumo rizika buvo 2,3 karto didesnė, jei asmuo buvo vyresnis nei 60 metų. O rūkiusių žmonių mirtingumo rizika buvo 2,5 karto didesnė nei tų, kurie niekada nerūkė.

Mičigano universiteto psichiatras Melvinas McInnisas, kuris vadovauja Prechterio programai ir yra vienas iš straipsnio bendraautorių, sako, kad jį nustebino tai, kokia didelė ankstyvos mirties rizika kyla žmonėms, turintiems bipolinį sutrikimą.

„Abiejose imtyse nustatėme, kad bipolinis sutrikimas kelia daug didesnę ankstyvos mirties riziką nei rūkymas“, – sako jis.

Bipolinis sutrikimas yra nuotaikos sutrikimo diagnozių kategorija, įtraukta į DSM-5 sąrašą, kuria apibūdinamos simptomų grupės, galinčios rimtai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Bipolinį sutrikimą turintiems žmonėms būdingi skirtingi „pakilios“ (maniakinės arba hipomaninės) ir „žemos“ (depresinės) nuotaikos laikotarpiai, kurie trunka kelias dienas ar savaites, nors šie epizodai paprastai būna tarp normalios nuotaikos laikotarpių.

Tiek maniakiniai, tiek depresijos epizodai kelia pavojų juos patiriantiems žmonėms, o tai gali turėti įtakos jų gyvenimo trukmei. Maniakinio polėkio metu euforijos, impulsyvumo, išsiblaškymo ir susijaudinimo jausmai gali paskatinti žmones priimti rizikingus ir kartais pavojingus sprendimus. Depresijos poliuje sveikata ir higiena gali nueiti užmarštin, padidėja savęs žalojimo ir savižudybės rizika.

Nors mirtis dėl savižudybės akivaizdžiau siejama su psichikos liga, tyrime pabrėžiama netiesioginė bipolinės ligos įtaka, kuri gali sutrumpinti žmogaus gyvenimo trukmę iki 8–10 metų.

„Bipolinis sutrikimas niekada nebus įrašytas į mirties liudijimą kaip pagrindinė mirties priežastis, tačiau jis gali būti tiesioginė ar antrinė mirties priežastis“, – sako biomedicinos mokslų tyrėja ir pagrindinė tyrimo autorė Anastasia Yocum.

Pavyzdžiui, nelaimingi atsitikimai yra pagrindinė mirties priežastis, o manijos epizodų metu žmonėms kyla didesnė rizika juos patirti. Vėžys taip pat yra pagrindinė mirties priežastis, o kadangi iki 70 proc. bipolinį sutrikimą turinčių žmonių rūko (gerokai daugiau nei vidutiniškai 20 proc. pasaulyje), jiems taip pat kyla didesnė su rūkymu susijusių vėžinių susirgimų rizika.

Be to, Prechterio kohortoje bipoliniu sutrikimu sergantys žmonės gerokai dažniau nei tie, kuriems ši diagnozė nebuvo nustatyta, tuo pat metu sirgo kitomis sveikatos ligomis, įskaitant astmą, diabetą, skydliaukės ligas, aukštą kraujospūdį, migreną ir fibromialgiją.

Šis tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Psychiatry Research“.

Komentarai ()