Pamirškite maisto papildus: šie 3 įpročiai iš esmės lemia žmogaus gyvenimo trukmę ()
Praėjusią savaitę Singapūre pirmą kartą surengta akademinė konferencija, kurioje savo patirtimi dalijosi žymiausi pasaulio sveiko senėjimo ekspertai. Pasak jų, nėra vieno recepto senstančiam kūnui, ar maisto papildo, kuris būtų universalus ir visiems padėtų išsaugoti tvirtą kūną bei aštrų protą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maisto papildų pramonė sparčiai auga. Tai – 170 mlrd. dolerių vertės rinka. Vis didesnį populiarumą įgyja ilgaamžiškumo papildai. Tačiau faktai liudija jauną šios medicinos šakos amžių: pirmieji griežti ir nepriklausomi, placebu kontroliuojami ilgaamžiškumo papildų tyrimai dar tik pradedami.
Milijonai žmonių nori paprasto atsakymo, tačiau geriausiai įrodytos ilgaamžiškumo strategijos apima fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą.
Norite senėti sveikai? Štai trys dalykai, kuriuos kiekvienas į savo kasdienybę įtraukti gali jau dabar.
1. Treniruokite jėgą
„Sakyčiau, kad svarbiausia – judėti, – konferencijos metu sakė Singapūro nacionalinio universiteto mokslininkė Andrea Maier. – Fizinis aktyvumas yra labai naudingas jūsų gyvenimui.“
Įrodymas – neseniai atliktas tyrimas, kuris antradienį paskelbtas žurnale „British Journal of Sports Medicine“. Tyrėjai stebėjo daugiau kaip 72 000 suaugusiųjų, kurie nešiojo išmaniuosius prietaisus.
Paaiškėjo, kad daugiau kaip 2 200 žingsnių per dieną yra susiję su mažesniu mirčių bei širdies ir kraujagyslių ligų dažniu. Tiesa, jei yra galimybė, naudinga būtų nužingsniuoti bent 9 000 žingsnių.
Tačiau senstant taip pat svarbu skirti laiko jėgos palaikymui.
Reguliariai mankštinant raumenis galima pagerinti kaulų masę, sumažinti traumų tikimybę ir padėti kovoti su raumenų nykimu, kuris būdingas senstant.
Veiksmingiausia jėgos treniruotė – svarmenų kilnojimas. Tačiau tinka ir pratimai, kai pasitelkiamas paties besimankštinančiojo kūno svoris arba pasipriešinimo gumos.
Jėgos treniruotės organizme sukelia gausybę cheminių reakcijų, padeda ląstelėms funkcionuoti ir gerina medžiagų apykaitą.
Pritūpimai ir atsilenkimai tinka. Gal laikas mankštai namie?
2. Įvertinkite maisto svarbą
Mūsų kasdien pasirenkami pusryčiai, pietūs, vakarienė ir užkandžiai turi lemiamą įtaką tam, kiek ilgai gyvensime.
Pastebėta, kad ilgaamžiai žmonės pirmenybę teikia pupelėms ir kitoms ankštinėms daržovėms, grūdinėms kultūroms, taip pat vaisiams. Augaliniame maiste yra natūralių junginių, kurie padeda mūsų organizmui sklandžiai funkcionuoti senatvėje.
Keli praktiniai patarimai: mėsiškus patiekalus bent retkarčiais pakeiskite pupelių troškiniu, o vietoj šokoladinio batonėlio suvalgykite saują riešutų – bus daug sveikesnis užkandis.
3. Laikykitės pastovaus miego grafiko
Ilgaamžiškumui būtina reguliariai gauti pakankamai kokybiško miego. Tyrimai rodo – geriausia kasnakt išmiegoti bent 7–8 valandas. Beje, nuoseklus miego grafikas, kai į lovą gulamės ir ryte iš jos keliamės visada tuo pačiu metu, gali būti net svarbiau už miego trukmę.
Kol miegame, apdorojami prisiminimai, smegenys „prausiasi“ toksinus šalinančiais skysčiais, imuninė sistema atstato organizmą nuo įprasto nusidėvėjimo, o raumenys ir audiniai atsipalaiduoja ir išskiria naudingus hormonus.
Daugelis ilgaamžiškumo tyrėjų stebi savo miego režimą, tam naudoja išmaniuosius laikrodžius arba žiedus. Taip jie sužino, kada organizmas pavargsta ir jam reikėtų suteikti daugiau poilsio.
Parengta pagal „Business Insider“ inf.
