Bakterijas žudantys virusai gali mums padėti laimėti kovą su atspariais antibiotikams mikroorganizmais ()
Pradiniai tyrimai su zebražuvėmis rodo, jog bakterijas naikinantys bakteriofagai gali padidinti antibiotikų veiksmingumą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo 1928 m., kai Aleksandras Flemingas atrado peniciliną, bakterijos nuolat evoliucionuoja ir nuolat atranda naujus būdus, kaip tapti atspariomis antibiotikams ir išvengti žūties bei efektyviai daugintis.
Šiuo metu Europoje ir JAV kasmet miršta daugiau nei 50 000 žmonių nuo infekcijų, kurių sukėlėjai nereaguoja į įprastinį gydymą antibiotikais. Ir jei dabartinės tendencijos tęsis, per ateinančius kelis dešimtmečius visi mums žinomi antibiotikai gali tapti neveiksmingi.
„Problema, kurią turime dabar, tik didės, nes nėra naujų vaistų. Tai numeris vienas“, – sakė Chris Dowson, Varviko universiteto mikrobiologijos profesorius ir „Antibiotic Research UK“ patikėtinis.
„Ir, antra, tikriausiai daugiau žmonių kalba apie šią problemą nei yra žmonių gebančių surasti jai sprendimą. Kadangi mes visi, dirbantys šioje srityje, senstame ir išeiname į pensiją, naujos kartos mokymas yra tokia pat problema, kaip ir vaistų trūkumas.“
|
Vienas iš būdų, kaip galima kovoti su šia nerimą keliančią tendencija, yra naudoti bakteriofagus – virusus, infekuojančius bakterijas ir jas sunaikinančius. Mokslininkų komanda iš Prancūzijos Monpeljė universiteto ir JAV Pitsburgo universiteto atrado, kad bakteriofagų derinimas su įprastiniais antibiotikais gali tapti dar veiksmingesniu bakterijų naikinimo įrankiu. Tyrimas paskelbtas žurnale „Disease models & Mechanisms.“
Komanda nusprendė sutelkti savo pastangas į Mycobacterium abscessus, tuberkuliozę ir raupus sukeliančių bakterijų giminaičius, kurie yra atsparūs daugeliui standartinių antibiotikų. Kadangi M. abscessus yra ypač pavojingas pacientams, sergantiems cistine fibroze, jie užkrėtė zebražuvę, turinčią ligą sukeliančią genetinę mutaciją, bakterijomis ir pradėjo tirti kaip bakteriofagų geba kovoti su ja. Ištyrusi 10 000 bakteriofagų, komanda atrado vieną, kurį pavadino „Muddy“ – jis galėjo efektyviai sunaikinti bakterijas Petri lėkštelėje. Tada jie užkrėtė zebražuves M. abscessus ir stebėjo jas 12 dienų.
Mokslininkai nustatė, kad žuvys, gydytos „Muddy“, sirgo lengviau ir turėjo dvigubai didesnę tikimybę išgyventi – 40 procentų iš jų išgyveno, tuo tarpu iš negydytų liko gyvos vos 20 procentų žuvų. Po to jie gydė žuvis „Muddy“ ir rifabutino deriniu – antibiotiku, naudojamu M. abscessus infekcijai gydyti, kuris savo veiksmingumu panašus į gydymą „Muddy“. Šį kartą išgyvenamumas išaugo iki 70%, o žuvys turėjo daug mažiau pūlinių.
„Mums reikia daugiau klinikinių tyrimų, tačiau juos vykdant bus ir daugiau klausimų, į kuriuos turėsime atsakyti. Zebražuvė yra labai veiksmingas modelis žmonių ligų tyrimams“, – sakė profesorius Graham Hatfull iš Pitsburgo universiteto (JAV).
Straipsnį pagal Jason Goodyer parengė Urtė Busilaitė